Pradžios taškas: Suginčių seniūnija, Darželio g. 1, Suginčiai, Molėtų r. 55.336407, 25.527259 (WGS)
Žymūs objektai, patenkanti į trasą: Suginčių Šv. Kryžiaus Atradimo bažnyčia, pušis „Raganos Šluota“, Kulionių piliakalnis, Lietuvos Etnokosmologijos muziejus, Molėtų astronomijos observatorija.
Trasos aprašymas: Maršrutas driekiasi lauko keliukais ir mišku aplink žymųjį Želvos ežerą, gerai pažįstamą bėgikams. Reikia būti atidiems einant asfaltuotu keliu (apie 1 km) link Astronomijos observatorijos.
Poilsiui tinkamiausia vieta – aikštelė šalia Molėtų astronomijos observatorijos, pačiame trasos viduryje
Pastabos:
-Į savo telefonus atsisiųskite GPX Viewer programėlę (Apple Store, Google Play) arba analogišką programėlę, kuri palaiko GPX formatą.
-Tuomet spauskite virš aprašymo esančią piktogramą - parsisiųsti GPX.
-Nuvykus į starto vietą atsidarykite atsisiųstą GPX nuorodą.
-Gražių akimirkų!
Suginčių Šv. Kryžiaus Atradimo bažnyčia stovi Suginčių kaime, 0,5 km į rytus nuo Molėtų-Utenos kelio. Suginčiuose 1669 ir 1782 m. minima koplyčia (priklausė Vilniaus vyskupijos Molėtų parapijai). Antroji koplyčia buvo medinė, turėjo penkis langus, tris altorius, šešių balsų vargonus. 1909–1910 m. kunigo A. Ragažinsko rūpesčiu ir parapijiečių lėšomis pastatyta dabartinė medinė bažnyčia. Bažnyčia istoristinė (vyrauja neobaroko elementai), lotyniško kryžiaus plano, su trisiene apside ir 2 zakristijomis sankryžos kampuose. Bokštas kupolo vietoje, navų sankryžoje yra 2 bokšteliai, tarp kurių – trikampis frontonas. Šventoriaus tvora akmenų mūro, su arkiniais vartais. Šventoriuje stovi medinė varpinė, kryžiai.
Piliakalnis yra ~2 km į rytus nuo Molėtų-Kuktiškių kelio, į šiaurės vakarus nuo kaimo. Įrengtas Želvykščio ežero pusiasalyje, aukščiausioje šios vietos kalvoje, apaugęs medžiais. Šlaitai nuo ežero statūs, iki 30 m aukščio. Aikštelės pietrytinėje dalyje rasta 0,5 m storio kultūrinis sluoksnis, jame – lipdytinės brūkšniuotosios ir žiestosios keramikos, puoštos banguotiniu ornamentu.
XX a. septintajame dešimtmetyje senoji Vilniaus universiteto observatorija buvo gaubiama miesto šviesų, dulkių ir dūmų. Tuomet pradėta žvalgytis naujos vietos observatorijai Lietuvoje. Apsispręsta, kad tinkamiausia bus už Molėtų esanti Kulionių kaimo kalva Želvos ežero apsuptyje. Etninės kultūros entuziastams Astronomijos observatorijos personalo vadovui dr. Gunarui Kakarui bei Puslaidininkių fizikos instituto vyr. moksliniam bendradarbiui dr. Libertui Klimkai radus bendras temas – lietuvių tautos sąsajas su dangumi, Saule, Mėnuliu, žvaigždėmis - gimė etnokosmologijos idėja Lietuvoje.
1990 m. pavasario pradžioje Mokslų akademijos prezidiumo nutarimu buvo įsteigtas Etnokosmologijos muziejus. Jis tapo pirmu ir vieninteliu tokio pobūdžio muziejumi pasaulyje. Muziejaus esmė – žmogaus ir žmonijos ryšys su kosminiu pasauliu, jo atspindys ir pasireiškimas tautos gyvenimo tradicijose, moksle, mene, filosofijoje ir kitur.
1997 m. rudenį paleistas į darbą muziejaus teleskopas. Po dešimties metų atlikta muziejaus rekonstrukcija. Pastatų lyg kosminių erdvėlaivių iš ateities miškų ir ežerų apsuptyje projekto autoriai R. Krištapavičius ir A. Gudaitis. Taip pat įsigytas lankytojams skirtas teleskopas. 2010 m. muziejuje jau buvo du teleskopai, skirti naktiniams stebėjimams. Atnaujintame etnokosmologijos muziejuje stebėjimus gali atlikti visų Lietuvos mokslo ir studijų institucijų mokslininkai ir studentai.
Molėtų kraštas visada buvo gerai žinomas dėl dviejų dalykų – vaizdingų ežerų ir poilsio prie jų bei žvaigždžių – vienintelio Lietuvoje ir Europoje Etnokosmologijos muziejaus.
Muziejuje įrengtos edukacinės klasės, atnaujinta muziejaus ekspozicija, taip pat įrengtas erdvus laukiamasis ir renginių erdvė. Interjeras tarsi kosminės stoties. Dabar lankytojai muziejaus erdvėse pasijunta tarsi pasakoje, kur kiekvienoje patalpoje jų laukia nauji potyriai ir netikėti atradimai. Kiekviena erdvė, į kurią ateina lankytojas, yra vis kitokia – kaip kita Visata, kita planeta, kitas pasaulis. Vienoje salėje pasakojama apie Mikalojų Konstantiną Čiurlionį ir jo viziją, kita – apie lietuvišką etninę patirtį, dar kita salė pasakoja apie astronomiją ir žvaigždynus. Taip, einant per sales, aptariamos septynios temos.
Lankytojams apie pasaulio suvokimą pradedama pasakoti nuo praeities, o vėliau jie per skirtingas temas keliauja į šiuolaikinius laikus – dabartinį mokslo supratimą apie Visatą, aptariant ir neatsakytus klausimus.
Ir galiausiai patenkama į 30 m. aukštyje esančią apžvalgos aikštelę. Aukštaitijos apylinkės, 6 aplink esantys ežerai - nepaliks abejingų.
Norite pažvelgti į mėnulį, žvaigždes? Galite užsisakyti naktinę ekskursiją prie teleskopo (esant giedram dangui).
Observatorijoje organizuojamos ekskursijos, kurių dalyviai supažindinami su Lietuvos ir pasaulio astronomijos naujienomis, teleskopais, nuostabaus grožio spalvotomis planetų, žvaigždžių, ūkų, spiečių, galaktikų nuotraukomis. Dieninės ekskursijos metu yra demonstruojamas 165 cm skersmens teleskopas – didžiausias mokslinės paskirties įrenginys Šiaurės Europoje.
Taip pat yra galimybė pasižvalgyti po naktinį dangų observatorijos ekskursiniu teleskopu. Stebimi įdomiausi tą naktį matomi dangaus objektai. Naktinės ekskursijos dalyviai taip pat supažindinami su naktinio dangaus vaizdu, žvaigždynais ir ryškiausiomis žvaigždėmis specialaus astronominio lazerio pagalba. Dėl naktinių ekskursijų, ypač jei norima stebėti savaitgalio naktį, reiktų registruotis kelias savaites prieš norimą datą.
Naktinės ekskursijos vyksta tik esant visiškai giedram arba itin mažai debesuotam orui. Priimami tik užsiregistravę lankytojai.
Šalia Molėtų observatorijos vaizdingoje Lenktinio ežero pakrantėje yra išlikusios senos etnografinės sodybos statiniai - rūsys, tvartas, pirtis. Ši sodyba, kaip ir visa pietinė Lenktinio ežero pakrantė, priklauso Molėtų krašto muziejui. 1996 metais šalia sodybos buvo įrengta Senovinė dangaus šviesulių stebykla - šventvietė. Rato iš dešimties medinių šventyklos stulpų su kalendoriniais ženklais viduryje įrengtas akmeninis Saulės-ugnies aukuras. Stulpai žymi šešias pasaulio šalis ir Saulės tekėjimo bei laidos azimutus svarbiausių kalendorinių švenčių dienomis. Čia apsilankius galima susidaryti įspūdį, kaip senovėje buvo stebimi dangaus šviesuliai, atliekami kalendorinio laiko skaičiavimai.