Širvintų – Giedraičių mūšiai

Trukmė: 3 val.
Atstumas: 28 km

Širvintose ir Giedraičiuose Lietuvos kariuomenės savanoriai ir eiliniai stojo į lemtingus mūšius už
Lietuvos laisvę su Lenkijos kariuomene, kad sustabdytų jos veržimąsi į Lietuvos gilumą. Kareivių,
kritusių kovose už nepriklausomybę, amžino poilsio vietos miestelių kapinėse paženklintos
betoniniais kryžiais. Širvintose ir Giedraičiuose jiems pastatyti paminklai, primenantys mums jų
Lietuvos laisvės troškimą, narsą ir pasiaukojimą.

Maršruto planas

1) Paminklas žuvusiems už Lietuvos Nepriklausomybę (Širvintose)

Trukmė: 15 min.

1920 lapkričio 19 dieną kovose už nepriklausomybę Lietuvos kariuomenės kareiviai
Širvintų mūšyje atrėmė lenkų agresiją ir sustabdė jų veržimąsi gilyn į Lietuvą.
1925 metų pavasarį, pasienio policijos Širvintų baro viršininko I. Juodenikio (Juodemsko) iniciatyva buvo sušauktas Širvintų valsčiaus inteligentijos ir visuomenės susirinkimas. Įsteigtas Nepriklausomybės kovose žuvusių savanorių kapų sutvarkymo komitetas. Komitetas 1926 metais aukų lapais surinko apie 10 tūkst. litų, kurių dalis buvo išleisti penkioms kapavietėms Širvintų apylinkėse sutvarkyti. Už likusius nepanaudotus - pastatyti Širvintose paminklą. Paminklas Lietuvos kariams buvo atidengtas 1927 rugpjūčio 15 d., vienas pirmųjų Lietuvoje. Tuomet paminklas buvo aptvertas medine tvorele, o per atidengimo iškilmes apjuostas ilgu žolynų vainiku, kuris buvo užkabintas ant aukštų stulpų. Iš žolynų buvo nupinti Gedimino stulpai su užrašu: „Kovoje žuvę amžius gyvens“. Paminklo autorius – Giedraičių-Širvintų mūšio dalyvis, skulptorius Robertas Antinis (vyresnysis). Širvintoms sukurtas Lietuvos karių paminklas stovi skvere prie Širvintų Šv. Mykolo Arkangelo bažnyčios. Skulptorius pavaizdavo suklupusią motiną, kuri prilaiko mirštantį sūnų. Skulptūra sumontuota ant stačiakampio postamento, kurio priekinėje plokštumoje yra kryžius, skydo su Vyčio kryžiumi ir kalaviju reljefai. XX a. viduryje paminklas buvo nugriautas. 1991 m. širvintiškių lėšomis atstatytas paminklas žuvusiems už Lietuvos Nepriklausomybę, autorius – Robertas Antinis (jaunesnysis).

Plačiau
Trukmė: < 10 min. Atstumas: 2 km

2) Lietuvos karių kapai Širvintose

Trukmė: 15 min.

Širvintos – miestas Lietuvos rytuose. Pro miestą teka Širvintos upė. Mieste ji yra užtvenkta ir sudaro Širvintų tvenkinį. Tilteliu skersai tvenkinio pietų kryptimi privažiuojame Širvintų miesto senąsias kapines - šalia kelio kairėje pusėje. Kiek paėjėjus, geležine tvorele apjuosta Lietuvos karių kapinių teritorija. Čia palaidoti kariai po vieno ryškiausių Širvintų miesto istorijos momentų – 1920 m. Širvintų-Giedraičių mūšio. Nepriklausomybės kovų metu prie Širvintų-Giedraičių Lietuvos kariuomenė laimėjo mūšį priš lenkais, privertė juos nutraukti puolimą ir pasitraukti į anksčiau užimtas pozicijas. Šis mūšis sustabdė lenkų generolo L. Želigovskio veržimąsi į

Lietuvos gilumą, išsaugojo Lietuvos Nepriklausomybę. Vietovė su apylinkėmis atsidūrė neutralioje zonoje, kuri buvo panaikinta 1923 m. ir Širvintos atiteko Lietuvai. Šiose kapinėse aptverti 23 Lietuvos karių kapai. Virš jų - lietuviškų antkapinių paminklų ženklinimas – betoniniai kryžiai su saulute ir karių vardai. Daugumą karių kapų žymi dailininkų Antano Aleksandravičiaus ir Adomo Varno sukurti betoniniai kario kryželiai. Jie statomi kariams amžino poilsio vietose. Čia palaidoti VII pėstininkų Žemaičių kunigaikščio Butegeidžio pulko eiliniai, savanoriai. Dauguma jų krito 1920 rudenį Širvintų-Giedraičių mūšio metu Širvintose. Taip pat Giedraičių miestelyje, Motiejūnų bei aplinkiniuose kaimuose. Tame pačiame mūšyje Širvintose kritę lenkų kariai palaidoti greta lietuvių kapų. Lenkų karių kapavietes žymi tokie patys lietuviški kryžiai. Tai parodo, kad žuvęs karys net ir karo metu civilizuotoms tautoms nebuvo priešas. Kultūros vertybių apsaugos departamento lėšomis restauruoti Lietuvos karių kapai Širvintose, žuvusių 1920 m. kovose dėl Lietuvos nepriklausomybės. Lapkričio 19 dieną Širvintose kasmet minimos Lietuvos nepriklausomybės kovų metinės.

Plačiau
Trukmė: 20 min. Atstumas: 23 km

3) Giedraičių mūšio vieta

Trukmė: 1 val.

1919 m. pavasarį lenkams užpuolus lietuvių sargybą prie Vievio, tarp Lietuvos ir Lenkijos kariuomenių prasidėjo pirmieji koviniai veiksmai, kurie su pertraukomis tęsėsi iki 1920 m. vėlyvo rudens. Lenkų generolo Lucjano Želigovskio rinktinė 1920 m. spalio 9 d. užėmė Vilnių ir tęsė puolimą vakarų ir šiaurės vakarų kryptimi. Lapkričio 17 dieną lenkų kariuomenės pradėtas Ukmergės puolimas įstrigo. Jiems pavyko užimti Širvintas ir Giedraičius. Lapkričio 19 d. į Ukmergę atvyko Lietuvos Respublikos kariuomenės vadas generolas Silvestras Žukauskas. Jis perėmė vadovavimą ir organizavo kontrapuolimą trisdešimties
kilometrų fronte. Puolimą Lietuvos kariuomenė pradėjo naktį iš lapkričio 20 į 21 d. Dalis karinių pajėgų
puolė Giedraičius. 2 asis pėstininkų pulkas - iš Želvos, o 9 asis pėstininkų pulko batalionas - iš Videniškių. Lietuviams puolant Giedraičių kryptimi sunkios kautynės vyko Giedraičių apylinkėse ties Šiupieniais (Šiupienių dvaru) ir Seirūnų dvaro ūkiniais pastatais. Taip pat Bekupės dvare - 4 km į šiaurės vakarus nuo Giedraičių. Lenkų kariai užsilaikė fronto linijos aukštumose prieš Giedraičius, palaikomi artilerijos ugnies
Martiniškių dvare. Čia lenkai paskutinį kartą pasipriešino prieš lietuvius. Vėliau lietuvių kariuomenės daliniai išvijo lenkus iš užimtų pozicijų ir įžengė į Giedraičius. Patyrusi nemažų nuostolių Lietuvos kariuomenė grįžo į pozicijas turėtas iki lapkričio 17 d. Nukauti lenkų kariai lapkričio 23 d. buvo palaidoti Giedraičių kapinėse, o žuvę lietuviai - Giedraičių, Želvos, Ukmergės kapinėse.
Karo veiksmus nutraukė Tautų Sąjunga. Lapkričio 29 dieną Kaune buvo pasirašytos paliaubos tarp Lietuvos Respublikos vyriausybės ir Želigovskio atstovų. Okupuota Lietuvos dalis ir jos sostinė Vilnius beveik dviem dešimtmečiams atiteko Lenkijai.

Plačiau
Trukmė: < 1 min. Atstumas: 980 m

4) Paminklas „Kariams, žuvusiems už Lietuvos laisvę 1920 m."

Trukmė: 1 val.

Važiuojant į Giedraičius senuoju Molėtų plentu aplenkiamas Kiemento ežeras iš vakarų pusės. Miestelio centre, šalia Vilniaus gatvės, įkurtas keturkampio formos skveras su jį juosiančiomis liepomis. Skvero viduryje - paminklas „Karžygiams, žuvusiems už Lietuvos laisvę 1920 m.", Giedraičių miestelio įžymybė.

Tais metais Lietuvos kariai susikovė su Lenkijos kariuomene. Lenkams užėmus Vilnių ir besiveržiant gilyn į Lietuvą, kelią jiems užkirto Lietuvos kariuomenė, vadovaujama generolo Silvestro Žukausko. Lietuvių pasipriešinimas buvo sėkmingas – lenkų veržimasis sustabdytas. Tie, kurie ties Giedraičiais ir Širvintomis žuvo 1920 m. kovodami už tėvynės laisvę, yra pagerbti įamžinus jų pavardes obeliske. Priekinėje paminklo dalyje yra užrašas: „Karžygiams, žuvusiems už Lietuvos laisvę ties Giedraičiais 1920 m.“ Kairėje pusėje – „ Ilsėkitės, draugai, garbingai žuvę ties Giedraičiais 1920 m., ginant nuo lenkų tėvų žemelę. Veikiai mes Jus aplankysim, nes kelias į VILNIŲ per jūsų kapus! 9 – as pėst. Liet. Kunigaikščio Vytenio pulkas“. Dešinėje pusėje yra užrašai: „Garbingai mirę Giedraičių laukuose už Tėvynės laisvę 2. pėstinink D.L.K. Algirdo pulko kariai 1920 m.“ 1932 metais birželio 19 dieną atidengtą paminklą "Karžygiams, žuvusiems už Lietuvos laisvę 1920 m."  sukūrė kraštietis dailininkas Antanas Jaroševičius. Jo vardu dabar vadinama Giedraičių gimnazija. Šis paminklas yra vienintelis iš nepriklausomybės kovoms skirtų paminklų, nenugriautas ir sovietmečiu restauruotas.

Plačiau
Trukmė: < 10 min. Atstumas: 2.9 km