Žydų kultūra Molėtų krašte

Trukmė: 8 val.
Atstumas: 59 km

Molėtų ir Utenos kraštuose žydai įsikūrė prieš tris šimtmečius. Vienas žydų kultūros palikimų – Alantos sinagoga, to meto žydų religinių ir švietimo namų pavyzdys. Architektūriniu požiūriu itin svarbūs Molėtų prekybiniai pastatai, kur klestėjo žydų prekyba ir amatai. Senosiose žydų kapinėse ant antkapių iškalti tradiciniai žydų meno simboliai ir įrašai hebrajų kalbomis. Tragiškas žydų likimas holokausto metu įamžintas memorialiniame paminkle.

Maršruto planas

1) Alantos sinagoga

Trukmė: 1.5 val.

Sinagoga, sprendžiant iš formų, statyta XIX a. II pusėje. Jos fasadus skaido sąvaržos, vyrų salės langai pusapskričių arkų, apjuosti profiliuotais apvadais, dviaukštės dalies – nedideli stačiakampiai.

Plačiau
Trukmė: 20 min. Atstumas: 21 km

2) Molėtų žydų žudynių vieta ir kapas

Trukmė: 35 min.

Masinių žydų žudynių, vykusių 1941 m. rugpjūčio 29 d., vietą žymi pastatytas paminklas su užrašais lietuvių ir hebrajų kalbomis.

Plačiau
Trukmė: < 10 min. Atstumas: 1.9 km

3) Molėtų žydų senosios kapinės

Trukmė: 2 val.

Kapinės išlikusios už mokyklų stadiono, yra aptvertos tvora, tačiau apleistos ir netvarkomos. Daugiausia paminklų ir palaidojimų viršutinėje kalvos dalyje.

Plačiau
Trukmė: < 1 min. Atstumas: 930 m

4) Molėtų prekybiniai pastatai (XX a. pr. žydų prekybos namai)

Trukmė: 2.5 val.

Tai reikšmingas objektas Molėtų mieste, atlaikęs bent du miestą siaubusius gaisrus ir išlikęs iki šių dienų. XIX a. ir XX a. pradžioje dauguma Molėtų gyventojų buvo žydai. 1870 m. jie sudarė du trečdalius miestelio gyventojų. Beveik visa prekyba buvo žydų rankose. Iki šių dienų Molėtų miesto centre yra išlikęs raudonų plytų pastatas. Iki 1940 m. čia veikė privačios žydų parduotuvės, antrame aukšte buvo gyvenamieji butai. Dabar pastate yra daugybė įvairiausių parduotuvių, vaistinė ir picerija.

Plačiau
Trukmė: 30 min. Atstumas: 35 km

5) Tauragnų žydų senosios kapinės

Trukmė: 1.5 val.

Šalia kelio Tauragnai-Kuktiškės įsikūręs Avižieniškio kaimas. Šiaurės vakarų pusėje atsišakoja
keliukas link Tauragnų žydų senųjų kapinių. Pavažiavus Tauragnų miško keliuku dešinėje
pusėje - kapinių teritorija. Ji aptverta žema akmens mūro tvora apaugusia samanomis.
Daugiausiai paminklų kapinių vakarinėje dalyje. Dauguma jų nuvirtę, suskaldyti, susmegę į
žemę ar tiesiog likę tik jų fragmentai. Kapinėse žemės paviršius nelygus, auga žolė. Iš visų
pusių žydų senąsias kapines supa miškas, tik šiaurinėje pusėje - šlaitas, kuris pasibaigia Labės
ežero pakrante.
Žydai laidotuves stengdavosi surengti mirties dieną arba bent jau kitą dieną. Jei tai šeštadienis -
negalima atlikti daugelio su laidojimu susijusių darbų. Į kapines mirusįjį veždavo medinėje
dėžėje. Laidojo be karsto. Praėjus trisdešimčiai dienų po mirties buvo rengiama atminimo
ceremonija prie kapo. Po to statė antkapį – macevą.
Tauragnų žydų senosiose kapinėse vyrauja granitiniai antkapiniai paminklai su iškaltais įrašais
hebrajų rašmenimis. Tai vardai, tėvų vardai, mirimo data pagal žydų kalendorių. Paminklo
apačioje iškaltos penkios raidės hebrajų kalba, kurios žymi žodžius iš Biblijos: “Tebūnie jo (jos)
siela įrišta į gyvybės mazgą”. Šiose kapinėse galima rasti kohenų (šventikų) paminklinius
akmenis. Juos žymi simboliai: šalia esantys du delnai, pasvirę vienas į kitą ir tarpas tarp
suglaustų pirštų – mažojo su bevardžiu ir smiliaus su didžiuoju. Kohenai – žydų pranašo Mozės
brolio Aarono palikuonys.
Aplankius kapą įprasta ant jo padėti akmenėlį. Paprotys kilęs iš tų laikų, kai kapo vietą
žymėdavo tik akmenų krūva.

Plačiau