Pusnės mūšis
Lemiama kova dėl Giedraičių prasidėjo spalio 31 d., auštant. Būtent ši data įeis į istoriją kaip Giedraičių kautynių pirmojo etapo pradžia. Šis mūšis užsitęs ne vieną savaitę.
1920 spalio 30 d. 2-ojo pėstininkų Lietuvos Didžiojo Kunigaikščio Algirdo pulko III bataliono vadas kpt. E. Noreika susitarė su 7-ojo pėstininkų Žemaičių kunigaikščio Butegeidžio pulko III bataliono vadu vyr. ltn. T. Balnu dėl bendrų veiksmų puolant Giedraičių kryptimi.
Pagal susitarimą 2-ojo pėst. pulko III batalionas (7, 8 ir 9 kuopos) žygiavo iš Butkūnų per Mateikiškį, Dvareliškį, Karališkį į Pusnę. 7-ojo pėst. pulko 3-iojo bataliono 8-oji ir 9-oji kuopos žygiavo iš Paškonių per Semeniškes, Paželvius į Pusnę.
Spalio 30 d., vakare, kpt. E. Noreikos vadovaujamas batalionas kaudamasis priėjo Mateikiškių kaimą ir jį užėmė. Kitą dieną batalionas, paliko Mateikiškių kaimą ir per Dvareliškius, Karališkius, išžygiavo Pusnės kaimo kryptimi. Priešakyje kautynių tvarka ėjo 7-oji kuopa, vadovaujama vyr. ltn. A. Butkevičiaus. Atsilikusi nuo jos per pusę kilometro drauge su bataliono vadu kpt. E. Noreika žygiavo 9-oji kuopa (vadas vyr. ltn. J. Andriūnas) ir 8-oji kuopa (vadas ltn. J. Olšauskas).
Spalio 31 d., auštant, vrš. Žadeika pranešė kuopos vadui, kad sutiko raituosius lenkų žvalgus ties Lelikonių dvaru. Vyr. ltn. A. Butkevičius su kuopos kariais lenkus išvijo iš Lelikonių dvaro ir toliau žygiavo Pusnės kaimo link. Iš kairėje veikiančio žvalgų būrelio 7-osios kuopos vadas gavo pranešimą, kad lenkų 2–3 raitelių eskadronai per Sauginius skubiai vyksta į Pusnės kaimą. Vyr. ltn. A. Butkevičius su kuopa greitai pasuko Pusnės kaimo kryptimi, iš kur besiartinanti kuopa buvo sutikta šūviais. Tuo tarpu priėjo likusios bataliono dalys, drauge su bataliono vadu kpt. Noreika, kuris įsakė 7-ajai kuopai pulti Pusnės kaimą iš kairės, iš šiaurės pusės, 9-ajai kuopai frontu ir iš dešinės, 8-oji kuopa buvo palikta bataliono atsargoje. Į šiaurę nuo Pusnės kaimo buvo aukštuma, kurią abi pusės skubėjo užimti. 7-osios kuopos būrys suskubo pirmas ir lenkai atsitraukė.
Spalio 31 d. vakare kpt. E. Noreika įsakė Mokomosios kuopos vadui irgi vykti Pusnės kaimo link. Iš dešinės Pusnės kaimą, kuriame buvo 13-ojo Vilniaus ulonų pulko kariai, puolė 9-oji kuopa, vadovaujama vyr. ltn. J. Andriūno. Su 9-ąja kuopa veikė ir ltn. A. Šovos vadovaujama 3-ioji kulkosvaidžių kuopa. Ltn. A. Šova, nelaukdamas įsakymo, su kulkosvaidžių kuopos būriu užbėgo lenkams iš sparno, sumaniai išdėstė kulkosvaidžius ir pradėjo šaudyti. Tuo metu vyr. ltn. J. Andriūno kuopa atakavo Pusnės kaimą iš fronto. Netikėtai užklupti lenkai, neatlaikė lietuvių spaudimo ir atsitraukė. Ltn. A. Šova šios kautynėse buvo sužeistas.
Sulaukę pastiprinimo, lenkai netikėtai suduoda galingą smūgį 2-ojo pulko bataliono kairiajam sparnui ir mūsų kariuomenės daliniams teko trauktis. Kitą dieną lietuvių batalionai vėl buvo pasirengę tęsti puolimą, tačiau Giedraičiuose lenkų nerado. Giedraičių miestelis buvo užimtas be mūšio.