Pradžios taškas: Prie Dubingių seniūnijos, Ažuolyno g. 10, Dubingiai, Molėtų r. 55.060161, 25.451241 (WGS)
Žymūs objektai, patenkanti į trasą: Dubingių Šv. Jurgio bažnyčia, Dubingių tiltas, Šakimo ąžuolas, Šakimo rezervatas, Dubingių piliavietė, Asvejos regioninio parko lankytojų centras, Paminklas žuvusiems už laisvę.
Trasos aprašymas: Keliaudami pėsčiomis pažinkite jaukų istorinį Dubingių miestelį. Keliaukite unikaliu maršrutu – šalia Asvejos, ilgiausio ežero Lietuvoje.
Galimos poilsio vietos: šalia Asvejos regioninio parko lankytojų centro, aikštelėje prie Dubingių tilto per Asveją, Šakimo miške (yra nuoroda į poilsiavietę), ant Dubingių piliavietės.
Pastabos: Praėjus Šakimo mišką, teks keliauti asfaltuotu keliu Nemenčinė-Dubingiai apie 2 km. Svarbu – būkite atidūs!
-Į savo telefonus atsisiųskite GPX Viewer programėlę (Apple Store, Google Play) arba analogišką programėlę, kuri palaiko GPX formatą.
-Tuomet spauskite virš aprašymo esančią piktogramą - parsisiųsti GPX.
-Nuvykus į starto vietą atsidarykite atsisiųstą GPX nuorodą.
-Gražių akimirkų!
Per Asvejos ežerą esantis Dubingių tiltas yra vienas iš nedaugelio Lietuvoje tebeesančių medinių tiltų. Tai pirmas medinis 76 m. ilgio tiltas per ežerą Lietuvoje, kuris buvo pastatytas Lietuvos Prezidento Antano Smetonos dėka 1934 m. Iki tilto pastatymo per ežerą buvo įrengtas keltas ir keltininko namelis, pastatyti grafo Tiškevičiaus rūpesčiu. Tačiau Asvejos ežero dugne rasti tilto poliai byloja, kad šioje vietoje tiltu keltasi jau viduramžiais.
Apsilankę Asvejos regioniniame parke, būtinai užlipkite į Dubingių piliavietę. Eidami pažintiniu taku iš anksčiau buvusios salos (dabar pusiasalio), galėsite grožėtis ilgiausio, vieno giliausių ir didžiausių Lietuvos ežerų panorama.
Dubingių pilis – svarbus XIV – XVIII a. Lietuvos kultūros, pramonės, gynybos centras, mena karą su Kryžiuočių ordinu, reformaciją – reikšmingas mūsų istorijos epochas. Pilis susijusi su žymių to meto asmenų (Vytauto Didžiojo, Mikalojaus Radvilos Rudojo, Barboros Radvilaitės ir kitų) gyvenimu ir veikla. Dubingiai neatsiejami nuo Radvilų giminės iškilimo ir suklestėjimo istorijos.
Nuo 2012 m. piliavietėje lankytojų laukia eksponavimui paruošti išlikę Radvilų rūmų fragmentai, uždengti gaubtu, bei buvusios evangelikų reformatų bažnyčios vieta su Radvilų laidojimo panteonu. Piliavietėje įrengtas pažintinis takas su 6 apžvalgos stotelėm prie archeologinių ir gamtinių objektų. Natūralaus grunto tako ilgis apie 1,5 km., jame įrengti mediniai laiptai, informaciniai stendai, suoliukai.
Pačiame miestelyje, gatvių sankryžoje, jau antras šimtmetis stovi buvusi Dubingių smuklė. Ji pastatyta 1842 metais grafo Boleslovo Tiškevičiaus. Jos savininkai ne kartą keitėsi. 1968 metais smuklė buvo rekonstruota ir įrengta poilsinė. Ji yra didžiausia rytų Lietuvoje. Saugoma kaip būdingas XIX a. I pusės smuklių tipas, laikoma architektūros paminklu.
2008 m. po smuklės rekonstrukcijos, joje įsikūrė Asvejos regioninio parko Lankytojų centras ir direkcija. Lankytojų centre galima susipažinti su 2013 m. įrengta parko gamtines ir kultūrines vertybes pristatančia „Ilgiausio Lietuvos ežero slėpiniai, archeologinis paveldas“ ekspozicija, čia rengiamomis parodomis, taip pat gauti dominančią informaciją apie lankytinus objektus, stovyklavietes bei užsisakyti ekskursijas, žygius.
Nežinome nei vienos pradinės mokyklos Dubingių apylinkėje, kuri būtų senesnė, nei XVIII a. pabaigos.
1777 m. Dubingiuose veikė parapijinė mokykla, kurioje mokėsi keturi bajorų ir dešimt valstiečių vaikų, o 1781 m. – devyni bajorai ir du valstiečiai. Dubingių pradinė mokykla atidaryta apie 1860 m. Nuo 1921 m. Dubingių pradinėje mokykloje pradėta mokyti lietuviškai.
Dubingiuose veikusioje triklasėje liaudies mokykloje mokslas prasidėdavo nuo lapkričio 14 d. ir baigdavosi gegužės mėnesį. Mokiniai, baigę tris šios mokyklos klases, egzaminų laikyti važiuodavo į Inturkę, Joniškį. 1925 – 1926 m. mokykloje jau yra ir ketvirta klasė. Dirbo du mokytojai. Vėliau čia buvo organizuoti ir kursai suaugusiems, bet po kelerių metų jie nustojo veikti.
1949 m. Dubingių pradinė mokykla perorganizuota į septynmetę. Šiuo laikotarpiu būta ir sunkių išmėginimų. Mokykla augo ir 1957 m. septynmetė buvo pertvarkyta į vidurinę mokyklą. Tris metus ji išleido abiturientus, bet sumažėjus mokinių skaičiui, vyresnės klasės buvo uždarytos. Nuo 1963 m. mokykla tapo aštuonmete, kuri 1966 metais persikėlė į naujas mūrinio pastato patalpas. Prie naujos mokyklos pastatytas 80 vietų bendrabutis su 40 vietų valgykla.