Pradžios taškas: Alantos seniūnija, A. Kraujelio g. 3, Alanta, Molėtų r., 55.351889, 25.291361 (WGS)
Žymūs objektai, patenkanti į trasą: Alantos karčiama, Alantos Šv. apaštalo Jokūbo bažnyčia, Alantos sinagoga, Alantos dvaro sodybos rūmai, Svobiškėlio piliakalnis, Svobiškėlio (Valiulio) akmuo, Verpeto (Tado Blindos) kalnas, Maišiakulės vandens malūnas, Maišiakulės piliakalnis, Antakščių piliakalnis.
Trasos aprašymas: Tai pakankamai ilga ir sudėtinga trasa, reikalaujanti gero pasirengimo, gausi lankytinų objektų. Trasa driekiasi Alantos krašto keliais, palaukėmis, yra ir sunkiau praeinamų tankesnių miškų. Vaizdingas maršrutas veda aplink Alantos miestelį. Pavargus maršrutą galima nutraukti anksčiau ir iš bet kurio trasos taško lengvai sugrįžti į miestelio centrą. Paskutinių 2 km kelio atkarpa (Anykščiai – Molėtai) dengta asfaltu.
Poilsio vietos: šalia Alantos dvaro, Verpeto kalnas, šalia Maišiakulės vandens malūno ir piliakalnio.
Pastabos:
-Į savo telefonus atsisiųskite GPX Viewer programėlę (Apple Store, Google Play) arba analogišką programėlę, kuri palaiko GPX formatą.
-Tuomet spauskite virš aprašymo esančią piktogramą - parsisiųsti GPX.
-Nuvykus į starto vietą atsidarykite atsisiųstą GPX nuorodą.
-Gražių akimirkų!
Alantos smuklė stovi kelių sankryžoje esančios Alantos miestelio aikštės pakraštyje. Alantos smuklė statyta XVIII a. I pusėje, ilgo stačiakampio plano su ašine kompozicija, susidėjusi iš dviejų dalių: gyvenamosios ir ratinės. Viduryje buvusi priemenė jungė ratinę, smuklės salę ir kitas gyvenamąsias patalpas. 1892 metais po gaisro, smuklės pastatas rekonstruotas ir pakeistas vidaus planas ir fasadai. Po antrojo pasaulinio karo pakeistas vidaus planas ir fasadai. Pamatai akmenų, sienos akmenų ir plytų mūro.
Alantos Šv. Apaštalo Jokūbo bažnyčia pastatyta 1904-1912 metais pagal Liepojos architekto K. E. Strandmano projektą. Bažnyčia neoromaninė, su dviem bokštais, halinė, 3 navų, lotyniško kryžiaus plano. Bažnyčios cokolis tašytų akmenų, sienos plytų mūro, tinkuotos, o jos vidus erdvus, šviesus. Joje yra 7 reikšmingos dailės vertybės.
Alantos medinė sinagoga – viena iš nedaugelio Lietuvoje išlikusių tokio tipo medinių maldos namų. Sprendžiant iš formų, spėjama, kad šie maldos namai statyti XIX a. antrojoje pusėje. Jos fasadus skaido sąvaržos, vyrų salės langai pusapskričių arkų, apjuosti profiliuotais apvadais, dviaukštės dalies – nedideli stačiakampiai. Specifines pastato formas sąlygojo tam tikri reikalavimai: dalijimai į vyrų ir moterų puses, Šventojo Rašto skaitymo (bimos) ir laikymo vietos. Po Antrojo pasaulinio karo ši sinagoga naudota kaip grūdų sandėlis.
Sinagoga rekonstruota ir bus perduota Molėtų rajono savivaldybės administracijai siekiant valstybės saugomą kultūros paveldo objektą pritaikyti Savivaldybės kultūros, švietimo, pažintinio turizmo (parodų, ekspozicijų rengimui, supažindinimui su sinagogos pastato ir vietos žydų bendruomenės istorija) veiklų įgyvendinimui.
Šiuo metu Alantos dvaro sodybos rūmų pirmame aukšte veikia nuolatinė V. Žuko meno galerija su autoriaus tapyba, piešiniais, koliažais, keramika. Dar trys salės skirtos kilnojamoms ekspozicijoms - rengiamos šiuolaikinių Lietuvos menininkų parodos. 2017 m. čia buvo eksponuoti Rembrandto faksimiliniai piešiniai.
Dvaro II aukšte veikia iš Alantos krašto kilusio Palaimintojo T. Matulionio muziejus. Eksponuojami vyskupo kankinio laiškai iš sovietinių kalėjimų, tremčių, kiti dokumentai. Tarp vertingiausių T. Matulionio muziejaus relikvijų – iš Solovkų konclagerio vyskupo parsivežti akiniai, laikrodis, barzdaskutė, rožančius, Mordovijos tremtyje paties išdrožtas altorėlis, iškarpyti Kalėdų žaisliukai, bambukinė lazda, kuria vyskupas pasiremdavo sovietinio Birštono ir Šeduvos tremtyje (1956-1962). Dalis muziejaus eksponatų gauta dovanų iš Latvijos Varaklianų ir Bikavos parapijų, kuriose kunigas T. Matulionis tarnavo XX a. pradžioje. Ant T. Matulionio muziejaus sienų – 30 išdidintų vyskupo gyvenimo nuotraukų.
2019 m. vasario 16 d. Alantos dvare oficialiai atidarytas Palaimintojo Teofiliaus Matulionio muziejus. Jis tapo Molėtų krašto muziejaus filialu.
XIX a. kunigaikščių Pac-Pomarnackių paminklinio Alantos dvaro remontą ir atskirų jo dalių restauraciją antrajame aukšte organizavo Palaimintojo Teofiliaus Matulionio labdaros ir paramos fondas (TM fondas), registruotas šiame dvare. Darbus finansavo LR kultūros ministerija ir Molėtų rajono savivaldybė. Muziejuje įrengta 16 stiklinių spintų, vitrinų ir stalų, apšvietimas prislopintas, nes ekponuojama daug vyskupo T. Matulionio laiškų iš kalėjimų, tremčių, kitų dokumentų originalų.
Tarp vertingiausių palaimintojo T. Matulionio muziejaus relikvijų – iš Solovkų konclagerio vyskupo parsivežti akiniai, laikrodis, barzdaskutė, marškinių sąsagos, rožančius, paties vyskupo Mordovijos tremtyje išdrožtas altorėlis-slapukas, jo paties iškarpyti kalėdų žaisliukai, brolienės mereškuoti patalų užvalkalai, kuriuose miegojo palaimintasis, bambukinė lazda, kuria vyskupas pasiremdavo sovietinio Birštono ir Šeduvos tremtyje (1956-1962), grįžęs iš Rusijos kalėjimų. Beveik visus šiuos esponatus palaimintojo Teofiliaus giminaičiai padovanojo T. Matulionio fondue ir Alantos muziejui.
Svarbi muziejaus eksponatų dalis gauta dovanų iš Latvijos Varaklianų ir Bikavos parapijų, kuriose kunigas T. Matulionis tarnavo XX a. pradžioje: 15 antspaudų su kirilicos užrašais, nebenaudojami liturginiai indai, XX a, pradžios sidabrinės žvakidės, varpeliai, drabužiai, latviško audimo antepediumai. Ant naujojo muziejaus sienų – 30 išdidintų geros kokybės nuotraukų, kai kurios – 3 metrų dydžio.
Valiulio akmuo yra miške, kurį vadina Alkos gojeliu. Akmuo yra didžiulis, jame iškalti ženklai. Vakariniame akmens šone iškaltas lankas ir strėlė, o rytiniame – saulė, mėnulis ir kryžius. Visi šie ženklai apvesti iškaltu ovalu. Tai simboliai. Valiulio akmuo yra rusvo granito ir apie jį yra daug padavimų ir legendų.
Piliakalnis yra ~0,8 km į pietryčius nuo kaimo, ~0,25 km į šiaurės vakarus nuo Glasmyno ežero. Piliakalniui panaudota 10-12 m aukščio kalva. Viršūnės aikštelė ovalo pavidalo, iškiliu viduriu. Piliakalnio rytinėje papėdėje buvo senovės gyvenvietė. Išliko kultūrinio sluoksnio (rasta degėsių, apdegusių akmenų).
XX a. pr. statinys. Gražus kraštovaizdis, šalia yra Maišiakulės piliakalnis. Malūnas nebenaudojamas.
Piliakalnis yra ~0,4 km į vakarus nuo kaimo, į šiaurę nuo Alantos, Vastapos upės kairiajame krante, tarp upės ir Suojo ežero. Įrengtas aukštumos pakraštyje. Piliakalnio šiaurinis ir rytinis šlaitai statūs, iki 24 m aukščio. Iš vakarų ir pietų piliakalnį juosia griovys ir pylimas. Viršūnės aikštelė ovali. Jos pakraščiuose yra apardyto pylimo liekanų.
Įrengtas kūgio pavidalo kalvoje. Piliakalnį iš šiaurės juosia upelis, iš kitų pusių – dirbami laukai. Šlaitai statūs, 4-7 m aukščio. Viršūnės aikštelės vakariniame gale yra pylimo liekanų. Dalis aikštelės ir pylimo nuslinko į upelį. Griūvančiame piliakalnio šlaite 1936 m. buvo rasta anglių ir žiestosios keramikos, puoštos horizontalių banguotų ir lygiagrečių linijų ornamentu. Piliakalnio pietinėje papėdėje yra senovės gyvenvietės liekanų. Rasta lipdytinės grublėtosios ir lygiosios keramikos fragmentų.
Duobio ežeras, Alantos mstl. Koordinatės: 55.367555, 25.278624
