Molėtų žydų senosios kapinės

Molėtų žydų senosios kapinės

Žydai Molėtuose apsigyveno XVIII a. pirmoje pusėje. Tai patvirtina Vilniaus vyskupo pasirašytas leidimas žydams statyti sinagogą. Iki pat Antrojo pasaulinio karo žydai išliko vyraujanti miestelio gyventojų grupė.
Žydams kapinių įkūrimas buvo vienas iš svarbiausių apsigyvenimo miestelyje sąlygų. Jos privalėjo būti įrengtos už miesto, maždaug 25 metrai nuo artimiausio gyvenamojo namo.
Žydų senosios kapinės išlikusios priešais Molėtų stadioną, Kreivojoje gatvėje. Senosios kapinės aptvertos metaline tvora. Tik centrinėje kalvos dalyje eilėmis stovi keturiolika išlikusių paminklų. Antkapiai, kaip ir kapai, orientuoti Jeruzalės kryptimi. Ant kapo statomas paminklas - maceiva - dažniausiai arkos pavidalo, kurio viršuje iškalamos dvi hebrajiškos raidės (P ir N) - „po nikbar“ (hebrajiškai - „čia palaidotas“) santrumpa.
Šalia kapinių vartelių anksčiau stovėjo pastatas, skirtas žydų apeigoms. Ten vykdavo velionio apverkimas, paskutinių žodžių apie jį sakymas ir Šventraščio ištraukų skaitymas.

Kreivoji g., Molėtai (Žiūrėti žemėlapyje)