Lietuvos karių kapai Širvintose

Lietuvos karių kapai Širvintose

Širvintos – miestas Lietuvos rytuose. Pro miestą teka Širvintos upė. Mieste ji yra užtvenkta ir sudaro Širvintų tvenkinį. Tilteliu skersai tvenkinio pietų kryptimi privažiuojame Širvintų miesto senąsias kapines - šalia kelio kairėje pusėje. Kiek paėjėjus, geležine tvorele apjuosta Lietuvos karių kapinių teritorija. Čia palaidoti kariai po vieno ryškiausių Širvintų miesto istorijos momentų – 1920 m. Širvintų-Giedraičių mūšio. Nepriklausomybės kovų metu prie Širvintų-Giedraičių Lietuvos kariuomenė laimėjo mūšį priš lenkais, privertė juos nutraukti puolimą ir pasitraukti į anksčiau užimtas pozicijas. Šis mūšis sustabdė lenkų generolo L. Želigovskio veržimąsi į

Lietuvos gilumą, išsaugojo Lietuvos Nepriklausomybę. Vietovė su apylinkėmis atsidūrė neutralioje zonoje, kuri buvo panaikinta 1923 m. ir Širvintos atiteko Lietuvai. Šiose kapinėse aptverti 23 Lietuvos karių kapai. Virš jų - lietuviškų antkapinių paminklų ženklinimas – betoniniai kryžiai su saulute ir karių vardai. Daugumą karių kapų žymi dailininkų Antano Aleksandravičiaus ir Adomo Varno sukurti betoniniai kario kryželiai. Jie statomi kariams amžino poilsio vietose. Čia palaidoti VII pėstininkų Žemaičių kunigaikščio Butegeidžio pulko eiliniai, savanoriai. Dauguma jų krito 1920 rudenį Širvintų-Giedraičių mūšio metu Širvintose. Taip pat Giedraičių miestelyje, Motiejūnų bei aplinkiniuose kaimuose. Tame pačiame mūšyje Širvintose kritę lenkų kariai palaidoti greta lietuvių kapų. Lenkų karių kapavietes žymi tokie patys lietuviški kryžiai. Tai parodo, kad žuvęs karys net ir karo metu civilizuotoms tautoms nebuvo priešas. Kultūros vertybių apsaugos departamento lėšomis restauruoti Lietuvos karių kapai Širvintose, žuvusių 1920 m. kovose dėl Lietuvos nepriklausomybės. Lapkričio 19 dieną Širvintose kasmet minimos Lietuvos nepriklausomybės kovų metinės.