Iki birželio 30 dienos Molėtų krašto muziejuje veikia Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejaus parengta paroda „Apgiedokime Prūsijos žūtį“. Šią keliaujančią parodą išlydės net trys labai skirtingi, įdomūs ir prasmingi renginiai.
Ekspozicija buvo sukurta, minint Klaipėdos krašto prijungimo prie Lietuvos 100-ąsias metines. Parodos pagrindas – Lietuvių folkloro teatro spektaklis „Apgiedokime Prūsijos žūtį“. Šio spektaklio libreto autorius ir režisierius – Povilas Mataitis, scenografijos ir kostiumų autorė – Dalia Mataitienė.
D. Mataitienės atkurti prūsiški istoriniai drabužiai atskleidžia išskirtinį prūsų savitumą ir aukštą kultūrą. Lietuvininkių merginų ir moterų drabužis – archajiškoji marginė – buvo atkurta pagal vario raižinį iš Cristopho Hartknocho veikalo „Senoji ir naujoji Prūsija“(1684). Dailininkė yra atkūrusi evangelikų kunigo drabužį, metraštininkų apsiaustus, viduramžiškas skrybėles, kitus XVI–XVII a. lietuvininkų tradicinius drabužius.
Tad birželio 4–6 d. Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejus kviečia į edukacinę programą vaikams „Atrask prūsiškos marginės grožį“. Edukaciniame užsiėmime vaikai bus supažindinti su unikaliais prūsiškais ir lietuvininkų drabužiais, su lietuvių ir prūsų kalbų panašumais bei skirtumais.
Apžiūrėję parodą „Apgiedokime Prūsijos žūtį“, pasitelkę fantaziją, iš spalvoto popieriaus juostelių savo rankomis galės pasigaminti prūsiškas margines. Edukaciją ves projekto vadovė, muziejininkė, Lietuvių folkloro teatro artistė Janina Armonaitė. Užsiėmimai nemokami, skirti moksleivių grupėms.
Birželio 14-ąją, Gedulo ir vilties dieną, 10 val. vyks filmo „Herkus Mantas“ (Lietuvos kino studija, 1972 m.) peržiūra. Organizatoriai siūlo prisiminti tragišką prūsų tautos likimą, kuris buvo meistriškai ekranizuotas režisieriaus Marijono Giedrio.
Filmą pristatys lietuvių dokumentinio kino kūrėjas, ilgametis Lietuvos kino studijos garso režisierius, muziejininkas, edukatorius Vidmantas Kazlauskas. Filmas bus rodomas visą dieną nuo 11 iki 18 valandos. Renginys nemokamas.
Birželio 29–30 d. Molėtų miesto šventės proga, Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejus kviečia į šeimų popietes. Programoje – edukacija vaikams ir ekskursija po parodą su jos kuratore J. Armonaite. Užsiėmimai vyks 14 val., registracijos nereikia, renginiai nemokami.
Mažoji Lietuva – XVI a. istoriškai susidariusi sritis Priegliaus upyne ir prie Nemuno žemupio iš XIII a. kryžiuočių užkariautų baltų žemių: Nadruvos, Skalvos, Sembos, šiaurinės Bartos, šiaurinės Notangos, Pilsoto, Karšuvos ir kt. Smaugiami germanizacijos, tų vietovių gyventojai labiau linko į savo kraujo brolius lietuvius. Taip iš visų čia gyvenusių baltų maždaug XVI a. susidarė Mažosios Lietuvos etninė grupė – lietuvininkai.
Mažosios Lietuvos gyventojų įnašas į visą Lietuvos kultūrą nepaprastai reikšmingas. Čia pasirodė pirmoji lietuviška knyga, pirmoji lietuvių kalbos gramatika, pirmą kartą išversta ir išleista Biblija. Čia gimė ir kūrė Kristijonas Donelaitis, Liudvikas Rėza, Vydūnas, Ieva Simonaitytė.
Parodoje eksponuojamos pirmosios lietuviškos knygos – Martyno Mažvydo „Katekizmo“, Kristijono Donelaičio „Metų“ faksimilės, Danieliaus Kleino lietuvių kalbos gramatika „Grammatica Litvanica“, tautinio atgimimo leidiniai „Aušra“ ir „Varpas“. Ekspozicijoje išvysite senosios Prūsijos žemėlapius, Karaliaučiaus miesto planą, lietuvininkus vaizduojančius piešinius iš Casparo Schützo (1592), Friedricho Samuelio Bocko (1782) ir Ch. Hartknocho (1684) leidinių.
Svarbi parodos dalis – D. Mataitienės spektakliui sukurti kostiumai. Eksponuojamos ir fotografijos, plakatas, K. Donelaičio „Metų“ pradžia, įrašyta lietuvių ir prūsų kalbomis. Demonstruojami spektaklio „Apgiedokime Prūsijos žūtį“ vaizdo įrašo fragmentai.
Kelionę po Lietuvą paroda pradėjo 2023-aisiais metais Klaipėdoje, Mažosios Lietuvos istorijos muziejuje, vėliau eksponuota Šilutės Hugo Šojaus muziejuje, Dovilų etninės kultūros centre, pačiame Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejuje, vėliau bus vežama į Kėdainius.
Parodos rengėjas – Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejus.
Partneriai: Lietuvos nacionalinis muziejus, Mažosios Lietuvos istorijos muziejus, Molėtų krašto muziejus, Kėdainių krašto muziejus, Daugiakultūris centras.
Komanda: parodos kuratorius V. Vareikis, projekto vadovė J. Armonaitė, parodos architektė I. Šimkonytė, parodos dizaineris V. Žumbys, techninis įgyvendinimas – MB Montažo Fėjos. Projektą dalinai finansuoja Lietuvos kultūros taryba.
