.jpg)
Viltarės Večkytės – Wolff ir Hanno Wolff šeimos kelias iš Naujosios Zelandijos į Lietuvą prasidėjo nuo paprasto noro dalinti gyvenimą tarp dviejų šalių, kur gyvena jų šeimos. Lietuvoje planavo būti tik metus, tačiau, atradę Molėtus, nusprendė čia įkurti savo verslą. Molėtų naujajame turguje atidarė kavinę – skrudyklą „Maža sala“, šiandien tai yra ne tik darbas, bet ir būdas dalintis gyvenimo skoniu su kitais.
.jpg)
Asmeninio archyvo nuotr.
Kas Jus atvedė iš Naujosios Zelandijos į Lietuvą?
Viltarė: Naujojoje Zelandijoje gyvenome ketverius metus. Ten gimė ir mūsų šeimos vizija, kad norime savo gyvenimą padalyti tarp dviejų šalių. Mano tėvai gyvena Lietuvoje, Hanno šeima – N. Zelandijoje, todėl norėjome, kad abi šalys taptų mūsų namais. Be to, mano noras buvo, kad dukrytė gimtų Lietuvoje. Į Lietuvą grįžome su mintimi čia praleisti tik vienerius metus, kol dukra paaugs, o vėliau sugrįžti į Naująją Zelandiją. Greitai supratome, kad vieneri metai - per trumpas laiko tarpas, o kelionė į N. Zelandiją labai ilga ir sunki mažam vaikui, keli skrydžiai trunka po 10 – 12 valandų. Bilietus jau buvome nusipirkę, bet tada Hanno pasiūlė pabandyti kažką kurti Lietuvoje. Aš buvau nusiteikusi grįžti, bet jis paskatino likti ir imtis veiklos, susijusios su kava, mat Hanno daugelį metų dirbo kavos industrijoje, o aš daug metų dirbau su pardavimais – klientų aptarnavimu, todėl natūraliai kilo mintis sujungti mūsų patirtis ir kurti verslą Lietuvoje. Šiuo metu gyvename Švenčionėliuose ir beveik kasdien važinėjame į Molėtus. Planavome ten atidaryti kavinukę, bet tinkamų patalpų neradome, o ir miestelis tam atrodė per mažas. Viskas pasikeitė vieną dieną, kai atvykome į Molėtus švęsti dukros gimtadienio. Netikėtai pamatėme šias patalpas, jos mums labai patiko, todėl nusprendėme, kad radome tinkama vietą savo idėjoms realizuoti. Tiesa patalpų savininkai bandė mus atkalbėti nuo pasirinktos erdvės, nes jiems atrodė, kad mums geriausiai sektųsi jeigu būtume kitoje turgaus pusėje, kur yra visos maitinimo paslaugos. Turgaus savininkai labai rūpinosi ir norėjo, kad būtume matomi, bet vis dėl to sprendimo nekeitėme.
Kaip atrodė pirmieji Jūsų metai Lietuvoje? Su kokiais iššūkiais ar netikėtumais susidūrėte?
Hanno: Ko labiausiai pasiilgau, tai kalnų ir gamtos, Naujojoje Zelandijoje jos labai daug: kalnai, ežerai, neįtikėtini peizažai. Mano didžiausia aistra yra parasparnių sportas, skrydžiai nuo kalnų. Tai gyvenimo dalis ir ryšys su pasauliu. Lietuvoje to daryti negaliu, nes čia vyrauja lygumos.
Viltarė: Pirma karta atvykome į Lietuvą trims mėnesiams ir nusileidę Varšuvoje autobusu keliavome link Lietuvos, Hanno stebėjo kraštovaizdį, kol buvome Lenkijoje, dar buvo kalnų, bet artėjant prie Lietuvos jie vis mažėjo ir galiausiai visai dingo. Tada jis labai nustebo: ar čia viskas? Ar Lietuvoje tikrai nėra kalnų?
Hanno: Kitas iššūkis buvo lietuvių kalba, kuri tikrai sudėtinga. Bandžiau mokytis su knygomis, filmais, „YouTube“ pamokomis, po keturių mėnesių pradėjau kažkiek kalbėti lietuviškai, bet vis tiek buvo labai sunku, nes viskas nuo nulio, tačiau turėjau daug motyvacijos mokytis, nuolat klausinėdavau Viltarės, kokie žodžiai ką reiškia.
Kodėl nusprendėte atidaryti būtent kavos skrudinimo krautuvėlę?
Viltarė: Hanno turi ilgą darbo patirtį su kava, ne tik su skrudinimu, bet ir su pačia kavos kultūra. Tai jo aistra, Naujojoje Zelandijoje jis dirbo kavos industrijoje ir ten atrado kavą, kuri jam labai patiko. Čia, Lietuvoje, jis norėjo atkurti tą skonį, kurį gerdavo Naujojoje Zelandijoje ir kartu ieškojo būdų, kaip dar pagerinti. Jam svarbus ne tik pats produktas, bet ir bendravimas su žmonėmis, jų poreikių supratimas ir patenkinimas. Hanno norėjo, kad žmonės Lietuvoje galėtų gerti skanią, šviežią ir kokybišką kavą.
.jpg)
Asmeninio archyvo nuotr.
Kodėl pasirinkote Molėtus savo verslui? Kas Jus čia atviliojo?
Viltarė: Tą dieną kai atvykome į Molėtus, pamatėme, koks tai gražus miestas, gražiai sutvarkytos erdvės vaikams, parkai, jauki aplinka. Mažas miestas Molėtai turi tikrai gražią infrastruktūrą, šeimos čia gali praleisti visą dieną, yra ką nuveikti, kur pavalgyti, pažaisti ir pabūti kartu. Tai buvo daugiau spontaniškas sprendimas, nes jau buvome užsisakę skrudintuvą, kuris keliavo į Lietuvą ir jam reikėjo erdvės, kurios tuo metu dar neturėjome. Norėjome, kad verslas būtų netoli mūsų namų, kadangi jau buvome sukūrę savo gyvenimą Švenčionėliuose. Čia mūsų namai, dukrytė čia lanko darželį. Molėtai mums pasirodė labai patrauklūs. Didelį postūmį davė ir turgaus savininkas, kuris mus priėmė labai šiltai: visur sakė „taip“, padarė viską, kad mums būtų patogu. Tai buvo ženklas, kad esame tinkamoje vietoje. O vėliau mes tiesiog įsimylėjome Molėtus. Niekada net nebuvome pagalvoję, kad čia gyvena tokia graži ir draugiška bendruomenė. Žinoma, turime ir iššūkių, labiausiai neramina žiema, nes teks kasdien važinėti, o kelias nėra toks geras, kokio norėtume. Tačiau esame lankstūs ir su kiekvienu iššūkių ieškome ir randame sprendimus, kurie būtų geriausi ir tinkamiausi tuo laiku.
Kokie artimiausi planai verslui? Ar galvojate plėstis, kurti daugiau produktų?
Viltarė: Šiuo metu neturime užtvirtintų planų, tik idėjas, kurias norėtume realizuoti. Norėtume, kad mūsų erdvė būtų ne tik vieta kur žmonės gali ateiti išgerti kavos, paskanauti deserto, bet ir galėtų daug ko išmokti apie kavą. Žmonėms įdomu susipažinti su kavos gaminimo procesu, sužinoti, kaip atskirti gerą kavą nuo prastos, todėl norėtume organizuoti tam skirtas edukacijas ir renginius. Taip pat norėtume praplėsti kavos selekciją, Hanno svajoja į meniu įtraukti ir zelandietiškų desertų bei kitų jų kulinarinių skanėstų. Reikia labai gerai viską apgalvoti ir įsivertinti mūsų turimos erdvės dydį, todėl kol kas tai yra ateities vizija.
Iš kur vežatės kavos pupeles? Kaip renkatės tiekėjus?
Viltarė: Šiuo metu dirbame su trimis didmeniniais kavos tiekėjais iš skirtingų Europos šalių. Iš jų galima pasirinkti, kokias pupeles norime paragauti, kokios patirties ieškome. Pasirinkimų yra šimtai, todėl svarbiausia mums yra kokybė ir kavos apdirbimo būdas. Kadangi Hanno turi daug patirties kavos industrijoje, jis gerai žino, ko tikėtis iš pupelių. Naujojoje Zelandijoje labai populiaru maišyti kelių rūšių pupeles, kad išgautum įdomesnį skonį, tokį patį principą taikome ir čia, mūsų kava dažnai yra kelių pupelių mišinys, suteikiantis platesnę skonio paletę. Mes nuolat eksperimentuojame ir ieškome naujų kavos derinių. Hanno palaiko ryšį ir su viena kavos plantacija, tiesiogiai iš augintojų. Tačiau tiesioginis importas yra labai sudėtingas: daug logistikos, dokumentų, o augintojams kaina tampa per didelė. Dėl to dažniausiai perkame iš keleta atsirinktų patikimų tiekėjų, bet visada stengiamės žinoti, kas augina mums tiekiamą kavą. Kavos pasirinkimas - tai niekada nesibaigiantis procesas, pupelių dažnai nekeičiame, nes žmonės nori tos kavos, kuri jiems patiko, tačiau yra ir sezoniškumas: jei derlius nėra gausus, tenka ieškoti kitų pupelių. Kartais gauni kavos maišą ir nežinai, kokios bus pupelės, nes net patys augintojai negali būti visiškai tikri, ar jos yra geros. Derlius priklauso nuo gamtos, todėl kiekviena nauja kavos partija mums yra naujas tyrinėjimas: tikriname kokybę, išgaunamus skonius ir jeigu ji atitinka mūsų kokybės standartus, tuomet ja dalinamės su savo klientais.
Ar turite vieną ar kelis favoritus, kuriuos rekomenduotumėte pirmą kartą atėjusiems?
Viltarė: Mūsų labiausiai mėgstama ir rekomenduojama kava yra „First Light“, tai populiariausia mūsų kava. Jos skonis švelniai subalansuotas, ji tinka ir su pienu, ir be jo. Šiuo metu turime keturias skirtingas rūšis ir kiekviena jų užima savo vietą lentynose, visos yra apgalvotos pagal tai, kam labiausiai tinka. Kai žmonės užsimena, kokią kavą mėgsta, mums lengva pasiūlyti tinkamiausią variantą. Tik bendraujant gali atrasti žmogui labiausiai patinkantį skonį.
Kalbant apie asmeninius skonius, Hanno sako, kad „First Light“ jis galėtų gerti nuolat, nes jos skonis jam labai artimas. O jei kalba pasisuka apie espresso, tada jo favoritai yra braziliškos pupelės „Summit blend“ arba „Jungle brazil“, bet jis mėgsta visas mūsų kavos rūšis. Aš, jei atrandu vieną kavą, tai jos nekeičiu, man geriausias skonis yra būtent „First Light“. Dažnai atsiduriame tokioje situacijoje, kuomet savo namuose neturime jokios kavos, tačiau turime savo tradiciją, atvykus į darbą, pirmiausia kartu išgerti kavos ir jau tada pradedame darbo dieną.
Ar jau turite nuolatinių klientų, kurie grįžta?
Viltarė ir Hanno: Taip, tikrai turime, ir ne tik vietinių, pas mus grįžta žmonės, kurie į Molėtus atvažiuoja turėdami sodybas, taip pat daug kas kavą užsisako internetu. Su nemaža dalimi klientų jau esame užmezgę ryšį, bendraujame, pritaikome kavą pagal jų poreikius. Vieni mėgsta labiau paskrudintą, kiti – švelnesnę, tad viską darome taip, kad žmogus liktų patenkintas. Juk produktas neturi prasmės, jei nepasiekia žmogaus širdies. Mus labai nustebino Molėtai, nes čia yra stipri kavos kultūra. Vietiniai tikrai išmano kavą, moka ją atsirinkti, užsisakinėja iš gerų tiekėjų. Todėl džiugu, kad žmonės pas mus grįžta dėl savo mėgstamos kavos. Kiekviena mūsų rūšis jau turi savo nuolatinius pirkėjus. Kiekvienas žmogus turi savo prioritetus, o mes stengiamės pasiūlyti tai, kas jiems labiausiai tinka ir patinka.
.jpg)
Asmeninio archyvo nuotr.
Ar lengva kurti verslą mažame miestelyje?
Viltarė: Kol kas dar nežinome, ko tikėtis ateityje ir kokie bus patys įdomiausi potyriai, ypač kaip seksis žiemos sezono metu. Daug kas sako, kad žiemą mažuose miesteliuose verslui išsilaikyti yra sunku. Mes atsidarėme balandį – sezono pradžioje ir žmonės mus labai palaikė. Iš pradžių buvau nusiteikusi, kad bus daug sunkiau pradžioje, bet viskas vyko sklandžiau negu galėjome tikėtis. Visi aplinkui buvo labai draugiški, nuoširdūs ir pozityvūs, o tai labai padėjo įsikuriant. Bet tik ilgainiui galima pamatyti, kaip verslas funkcionuoja nuosekliai. Iššūkių yra tikrai daug ir jie dažniausiai pasireiškia kasdien. Viena problema: įranga, kuri labai jautriai reaguoja į oro sąlygas, pavyzdžiui, kavos aparatas keičia kavos skonį, jei per šalta arba per karšta, tad jį reikia nuolat stebėti ir prižiūrėti. Skrudintuvas taip pat turi savo iššūkių, nes jis atvežtas iš kitos Europos šalies ir techninių specialistų, galinčių jį aptarnauti, čia nėra. Todėl Hanno turi pats mokytis, kaip jį tvarkyti ir prižiūrėti.
Ar Molėtai patogi vieta verslo pradžiai? Kokius galėtumėte įvardinti pliusus ir minusus?
Viltarė: Tikrai taip, Molėtai yra patogi vieta verslui. Miestas vis labiau progresuoja, ir jį galima vadinti „mažuoju Vilniumi“, nes čia gyvena nemažai vilniečių, kurie kartu su vietiniais kuria kitokią atmosferą. Molėtai taip pat man primena Klaipėdos ir Vilniaus derinį – žmonės čia mažiau skuba, moka gyventi lėčiau ir vertinti mažas gyvenimo smulkmenas. Tam tikri maži miesteliai gali atrodyti dažnai stagnuojantys, kur mažai kas keičiasi, tačiau Molėtai kitokie: čia žmonės daugiau atsipalaidavę ir moka mėgautis gyvenimu. Pamatę pasaulio, čia jaučiame kitokias vertybes ir gyvenimo ritmą. Jei Molėtai toliau vystysis tokiu tempu, mažiems miesteliams jie taps gražus pavyzdys. Kol kas minusų matome nedaug, nes dar čia negyvename nuolat, verslą mes plečiame ir per internetinę prekybą, nenorėdami pernelyg apkrauti vietinių gyventojų, kurie dažnai globoja mus tarsi vaikus ir linki, kad viskas pavyktų. Tačiau mūsų kavinė – kavos skrudykla Molėtuose atsidarė neseniai ir ši vieta teikia didžiausią bendravimo bei tiesioginio kontakto su žmonėmis džiaugsmą. Tai tapo socialine erdve, kurioje gimsta labai daug gražių dalykų.
Turime šūkį „Molėtai - čia viskas tikra“. Ar pritariate šiems žodžiams ir kodėl?
Viltarė: Taip, tikrai pritariu. Molėtai išties yra „tikri“, tvyro autentiškumas, mieste galima rasti įvairių vietų, kuriose jaučiasi gyvybė ir tikrumas: nuo skanių sušių ir restoranų iki kokybiškų picų viešbutyje ar šviežių vaisių turgelyje. Viskas čia tikra, ne tik parkai ar infrastruktūra, skirta žmonėms, bet ir pati miesto dvasia. Molėtai pastatyti žmonių žmonėms ir nemažai verslų kuriami dėl žmonių, o ne vien tik dėl pelno, nors jis svarbus, bet kokiai veiklai tęsti. Miestelio vystymosi pagrindas turintis vertybes ir vietos bendruomenė jas puoselėja. Mes taip pat norime būti tikri ir autentiški, atstovauti šioms vertybėms bei kurti verslą, kuris dera prie Molėtų dvasingumo ir tikrumo.
2025 - 10 - 15
