Nuo užsienio patirties iki švenčių kūrimo

Daugiau nei dešimt metų praleidusi svetur, Eglė Šaltenienė nusprendė sugrįžti į gimtuosius Molėtus ir čia pradėti naują gyvenimo etapą. Sugrįžimas atvėrė duris ne tik pokyčiams asmeniniame gyvenime, bet ir naujoms kūrybinėms veikloms. Šiandien jos kasdienybėje dera kruopštus manikiūro meistrės darbas ir išradingas švenčių dekoravimas – veiklos, kurios tapo ne tik pragyvenimo šaltiniu, bet ir saviraiškos būdu.

Kiek metų praleidote svetur? Ar sunku buvo apsispręsti grįžti?

Baigusi manikiūro kursus, dirbau salone „Salon plius“, prekybos centre „Akropolyje“, tačiau prasidėjus 2008 metų ekonominei krizei nusprendžiau išvykti į Graikiją. Ten praleidau trejus metus, išvykau viena, nemokėdama nei kalbos, nei turėdama pažįstamų. Graikijoje įsidarbinau degalinės bare, o vasaromis dirbau tavernoje, kur vykdavo tradiciniai graikiški vakarai. Dirbdama padavėja išmokau graikų kalbą. Po kurio laiko gyvenimas mažame kaimelyje pradėjo monotoniškai kartotis, todėl ėmiau svarstyti apie persikėlimą kitur. Galvojau vykti į Atėnus ar kitą didesnį miestą, tačiau tuo metu mano būsimas vyras pakvietė būti pamerge jo brolio vestuvėse, po jų emigravau į Norvegiją.

Norvegijoje praleidau dvylika metų. Dirbau valymo įmonėje, vėliau restorane, kur taip pat išmokau norvegų kalbą, o po to įsidarbinau degalinės operatore. Tuo metu daugelis mūsų pažįstamų Norvegijoje pirko būstus, tačiau mes nusprendėme to nedaryti, nes visada turėjome tikslą grįžti į Lietuvą. Metai bėgo, o planuotas sugrįžimas vis nusikeldavo. Gimė pirmoji dukra, ji Norvegijoje baigė darželį ir pradėjo lankyti mokyklą. 2020 metais jau buvome tvirtai nusprendę grįžti į Lietuvą, tačiau prasidėjo COVID-19 pandemija. Tuo metu laukiausi antrosios dukros, o vyresnioji jau buvo tokio amžiaus, kad galėjo pradėti mokytis Lietuvoje. Norėjome pabandyti ir įvertinti, kaip mums sektųsi gyventi gimtinėje, tačiau dėl pandemijos planus teko atidėti ir likti Norvegijoje. Vis dėlto noras sugrįžti niekur nedingo. Gyvenant Norvegijoje man trūko erdvės saviraiškai, gyvenome mažame miestelyje, viskas buvo toli, labai ilgėjausi šeimos ir draugų. Galiausiai buvau tvirtai apsisprendusi - kai dukra baigs pirmą klasę, grįšime į Lietuvą. Tačiau tuomet prasidėjo karas Ukrainoje, todėl vėl kilo daug abejonių dėl ateities. Nepaisant to, vasarą priėmiau galutinį sprendimą, susikrovę dalį savo daiktų, su vaikais grįžome į Lietuvą. Vyras dar dvejiems metams liko užsienyje, nes baiminausi, kad man gali nepavykti įsitvirtinti Lietuvoje ir teks grįžti atgal. Tačiau noras būti namuose buvo stipresnis už visas abejones.

Startas Lietuvoje – manikiūras, kodėl?

Grįžusi į Lietuvą dar nebuvau apsisprendusi, kuriuo keliu pasukti: ar manikiūras, ar dekoravimas. Manikiūrus atlikdavau nuolat, tik gyvenant Graikijoje buvo trumpa pertrauka, nes ten ši paslauga nėra populiari. Vėliau, gyvendama Norvegijoje, manikiūras buvo kaip papildomas darbas.

Įvertinusi savo galimybes supratau, kad viena augindama du vaikus negalėsiu užsiimti dekoravimu, nes didžioji dalis šio darbo vyksta savaitgaliais. Dėl šios priežasties pasirinkau manikiūrą. Pradėjau skelbti apie savo teikiamas paslaugas ir tuo pačiu ieškojau vietos, kur galėčiau įsikurti. Laisvų darbo vietų niekur nebuvo. Man labai pasisekė, kad iš patalpų, kuriose dirbu dabar, išėjo kita meistrė ir galėjau perimti jos vietą. Žinoma, pradžioje buvo nemažai baimės, nuoma atrodė brangi, kilo abejonių, ar pavyks išsilaikyti, ar turėsiu pakankamai klienčių. Trūko ir pasitikėjimo savimi. Tačiau jau per pirmąjį mėnesį visi laikai buvo rezervuoti. Manau, tam buvo palankus metas, veiklą pradėjau lapkritį, prieš pat šventinį laikotarpį, kai daugelis moterų nori pasigražinti. Taip mano veikla šioje srityje sėkmingai įsibėgėjo.

Asmeninio archyvo nuotraukos

Kada pradėjote kurti dekoracijas įvairioms šventėms?

Kai vyras grįžo iš užsienio į Lietuvą, pradėjau rimčiau galvoti apie švenčių dekoravimą. Pirmasis mano užsakymas buvo pusseserės draugės jubiliejus, kurį ji nusprendė švęsti Molėtuose. Nutariau išbandyti savo jėgas, kartu su užsakove sugalvojome šventės temą, o aš pasirūpinau visomis dekoracijomis. Tą vakarą šventėje grojo molėtiškiai muzikantai, kurie labai nustebo sužinoję, kad kuriu dekoracijas. Būtent jie ir paskatino mane rimčiau imtis šios veiklos, siūlė mano paslaugas įvairioms šventėms. Žinoma, abejonių netrūko, nes dekoratorių yra nemažai, todėl maniau, kad didelio susidomėjimo nesulauksiu. Po šventės savo „Facebook“ paskyroje „ES Deko“ pasidalijau nuotraukomis, sulaukiau daug gražių atsiliepimų ir pirmųjų užklausų.

Iš pradžių man kilo idėja organizuoti piknikus. Mačiau, kad jie populiarūs Vilniuje, Kaune ir pajūrio miestuose, todėl pagalvojau, kad Molėtai, turintys daugybę gražių gamtos kampelių, taip pat puikiai tinka tokiai veiklai. Užsisakiau staliukus, įsigijau reikalingų dekoracijų ir kitų priemonių, tačiau per visą laiką surengiau tik tris piknikus. Nors susidomėjimo ir rezervacijų netrūko, nemaža jų dalis būdavo atšaukiama dėl nenuspėjamų lietuviškų orų. Tuomet svarsčiau įsigyti kupolą, kuris leistų organizuoti piknikus bet kokiomis oro sąlygomis, tačiau netrukus pradėjo plūsti užsakymai vestuvėms, krikštynoms ir gimtadieniams. Viskas įvyko labai greitai, net pati nesupratau, iš kur žmonės mane atrado. Praėjusi vasara buvo itin darbinga.

Šiuo metu jau pildosi ir kitų metų kalendorius. Dauguma klientų yra ne vietiniai gyventojai. Man atrodo, kad molėtiškiai dar ne visada ryžtasi naudotis švenčių dekoravimo paslaugomis, nes dažnai mano, jog tai yra labai brangu. Tačiau net ir turint nedidelį biudžetą galima sukurti jaukią, estetišką ir įsimintiną šventės aplinką.

Asmeninio archyvo nuotraukos

Kokias šventes jums labiausiai patinka dekoruoti? Iš kur semiatės idėjų? Ar turite mėgstamą dekoravimo stilių?

Esu baigusi įvairius mokymus. Labiausiai man patinka dekoruoti vestuves, nors pradėjau nuo vaikų švenčių, noras dekoruoti ir atsirado organizuojant šventes savo vaikams. Iš pradžių maniau, kad daugiausia dirbsiu būtent vaikų renginiuose, tačiau laikui bėgant supratau, jog tai nėra pagrindinė mano kryptis.

Gavusi pirmuosius vestuvių užsakymus pajutau, kad ši sritis man ypač artima. Labai smagu stebėti žmones, kurių šventėms kuriu dekorą. Visada nekantriai laukiu jaunųjų reakcijos ir stebiu, ar jie patenkinti galutiniu rezultatu. Tai turbūt viena maloniausių šio darbo dalių.

Idėjų dekoracijoms semiuosi iš užsienio dekoratorių darbų, „Pinterest“ platformos ir įvairių interneto šaltinių. Domiuosi naujausiomis tendencijomis, analizuoju skirtingus pavyzdžius, derinu įvairias idėjas ir ieškau savitų sprendimų. Tačiau labiausiai vertinu tai, kad klientai manimi pasitiki ir leidžia kurti laisvai, vadovaujantis savo vizija bei kūrybiniu pajautimu.

Asmeniškai neturiu vieno konkretaus dekoravimo stiliaus, nes labai mėgstu eksperimentuoti ir išbandyti naujas idėjas. Pastaruoju metu mane ypač žavi dekoras, kuriame naudojamos daržovės ir vaisiai. Toks papuošimas atrodo originaliai, išskirtinai ir suteikia šventei savito charakterio.

Asmeninio archyvo nuotraukos

Kiek laiko užtrunka pasiruošimas šventei? Su kokiais iššūkiais susiduriate dekoruodama?

Pasiruošimo laikas labai priklauso nuo šventės pobūdžio ir apimties. Jei užsakymas skubus, viską galiu suorganizuoti gana greitai: užsakyti reikalingas detales, surinkti priemones ir paruošti dekorą. Tačiau dažniausiai pasiruošimas užtrunka gerokai ilgiau. Pavyzdžiui, vestuvėms, kurios vyks gegužės pabaigoje, ruošiuosi jau apie mėnesį. Visas procesas prasideda nuo bendravimo su užsakovais. Susitinkame, vykstame apžiūrėti šventės vietos, aptariame idėjas ir deriname visas detales. Reikia nuspręsti, kur ir kokie dekoro elementai bus išdėstyti, kaip viskas atrodys ir kokią bendrą nuotaiką bei viziją norime sukurti.

Didžiausi iššūkiai dažniausiai kyla dėl laiko planavimo ir nenumatytų aplinkybių. Kartais tenka ieškoti specifinių dekoro elementų, derinti skirtingų tiekėjų terminus ar prisitaikyti prie pasikeitusių klientų pageidavimų. Organizuojant šventės lauke nemažai rūpesčių gali sukelti ir oro sąlygos, todėl visuomet stengiuosi turėti atsarginį planą. Būtent įvairūs iššūkiai ir skatina ieškoti kūrybiškų sprendimų bei nuolat tobulėti.

Kaip spėjate suderinti dvi veiklas?

Šią vasarą suderinti abi veiklas yra sudėtingiau, nes dekoravimo užsakymų tikrai netrūksta. Abi veiklos reikalauja daug dėmesio, atsakomybės ir laiko, bet tinkamai planuojant darbus ir turint aiškų planą, viską įmanoma padaryti. Dažniausiai dekoravimui reikia vienos dienos pasiruošimui prieš šventę, dekoracijų paruošimui, transportavimui ir įrengimui, o dar vienos dienos po šventės, kai reikia viską surinkti ir susitvarkyti.

Ar buvo sunku sukurti verslą Molėtuose?

Man pačiai susikurti veiklą nebuvo labai sunku. Žinoma, pradžioje netrūko abejonių, reikėjo įdėti nemažai darbo ir pastangų, tačiau turėjau aiškią viziją ir norą dirbti sau, todėl viskas pamažu susidėliojo į savo vietas. Vis dėlto kartais atrodo, kad molėtiškiai ne visada pakankamai vertina tai, kas kuriama ir siūloma vietoje. Neretai žmonės paslaugų ieško kituose miestuose, nors specialistų ir kokybiškų paslaugų galima rasti ir Molėtuose. Kaip ir visur, vieni palaiko, džiaugiasi kitų sėkme ir skatina judėti pirmyn, o kiti visuomet ras priežasčių kritikuoti. Nepaisant to, didelių kliūčių kuriant verslą Molėtuose nematau. Manau, kad svarbiausia yra atkaklumas, nuoširdus darbas ir gebėjimas išlaikyti gerus santykius su klientais. Jei žmogus tiki tuo, ką daro, ir stengiasi savo darbą atlikti kokybiškai, galimybių kurti ir auginti veiklą yra tiek mažesniame mieste, tiek didmiestyje.

Ar turite planų plėsti dekoravimo verslą? Galbūt organizuosite mokymus kitiems?

Taip, turiu įvairių minčių. Žiemą, prieš šv. Kalėdas, planuoju organizuoti edukacijas: vainikų pynimo, namų dekoravimo ar kalėdinių dekoracijų kūrimo dirbtuves. Norisi tuo laikotarpiu žmonėms pasiūlyti kažką jaukaus, šventiško ir kūrybiško, kad žmonės įsitrauktų į dekoravimo procesą ir patirtų kūrybos džiaugsmą.

Turime šūkį „Molėtai – čia viskas tikra“. Ar pritariate šiems žodžiams ir kodėl?

Tikrai pritariu šiam šūkiui. Molėtuose iš tiesų viskas atrodo tikra: ir gamta, ir žmonės, ir pats gyvenimo ritmas. Čia nėra dirbtinumo ar skubėjimo, viskas vyksta natūraliai ir nuoširdžiai.