.png)
Dvidešimt pirmasis Molėtų turizmo ir verslo informacijos centro „Tikros istorijos“ pasakojimas.
Dar vaikystėje išnarstęs Kirneilio ir Bebrusų ežerų pakrantes, šiandien kaimo turizmo sodybos „Kliukai“, pritaikytos ramiam šeimyniniam poilsiui be muzikos ir triukšmo, šeimininkas, ramaus poilsio Molėtų rajone ir Lietuvoje pradininkas Vytis Štelbys gali drąsiai sakyti, kad šį rajoną pažįsta geriau nei kai kurie molėtiškiai. Ir nors jau keturiolika metų mūsų krašte puoselėja kaimo turizmo sodybą, įkurtą greta prieš tris dešimtmečius tėvų įsigytos sodybos, dar iki šiol kartais išgirsta „miesčionio“ ar „atėjūno“ epitetus.
Pirmuosius lankytojus Kliukuose Vytis su žmona pasitiko dar 2007 metais. Pora buvo vieni pirmųjų Lietuvoje nusprendę į savo puoselėjamą sodybą priimti tik šeimas ir ramaus poilsio ieškotojus. Ir nors buvo skeptiškai žiūrinčių į tokią Štelbių šeimos idėją drastiškai susiaurinti klientų ratą, šiandien tai – išskirtinė sodyba, sulaukianti grįžtančių klientų, netgi tapusių šeimos draugais. Dovanojama ramybė, jaukumas ir gamtos garsai – tai, dėl ko žmonės čia ir veržiasi. Pasak Vyčio, būtų gaila matyti, kaip sodyba niokojama, gadinama baliauninkų. Jis visada idealizavo sodybos priežiūrą ir poilsį, kai svarbiausia – bendravimas su svečiais, buvimas su jais bei puoselėjama pažintis. Į kompromisus dėl švenčių ir triukšmingos muzikos nesileidžiantis sodybos šeimininkas pastebi, kad laikui bėgant beveik neliko atvykstančių svečių, kurie nepaiso šeimininkų taisyklių ir negerbia greta atostogaujančių ramybės, ko pasitaikydavo praeityje.
Vytis džiaugiasi ne sezono metu sodyboje galintis pasiūlyti nestandartinę erdvę įvairiems nedidelių kolektyvų iki 15 svečių mokymams, jogų, kvėpavimo praktikų, besilaukiančių porų ir panašioms gamtą bei ramybę vertinančioms stovykloms. Įvertinę verslo ir rajono sezoniškumą, sodybos šeimininkai didelį dėmesį skyrė jaukių sąlygų sudarymui. Tam įkūrė nedidelę erdvę – biblioteką.
.jpg)
Visgi pastarąsias dvi žiemas visiems pametėtas karantino išbandymas neaplenkė ir „Kliukų“ sodybos: „Nors pavienės šeimos galėjo atvykti ir apsigyventi atskiruose nameliuose bekontakčiu būdu, netekome visų, kurie būna šaltąjį sezoną, tai – įmonių mokymai, jogos stovyklos ir pan. Sunkiausia buvo toms sodyboms, kurios orientuotos į renginius ir vestuves. Mūsų atveju, aš nesakyčiau, kad situacija labai ženkliai pablogėjo ar pagerėjo, bet veiklos sąnaudos buvo didesnės.“
Prisimindamas vasarą, kai daugiau laiko norima praleisti gamtoje, Vytis pastebi ir besikeičiančius keliautojų atostogavimo įpročius. Jei prieš 3-4 metus šie ieškodavo poilsio vietų sėsliam buvimui gamtoje, atokiau nuo miesto, dabar vis dažniau sulaukiama aktyvesnio poilsio mėgėjų: „Dabar jie atsiveža savo dviračius, šiaurietiško ėjimo lazdas, klausia, ką naujo pamatyti rajone, kur nueiti, ką paskanauti. Svečiai atvažiuoja ir tikrai nuoširdžiai tyrinėja mūsų apylinkes“. Vytis įsitikinę – Molėtų rajoną pirmiausia gerai turėtų pažinti patys sodybų šeimininkai, kad galėtų svečiams rekomenduoti lankytinas vietas, kurių Molėtuose tikrai netrūksta.
Iki aktyvios kaimo turizmo veiklos, tėvų sodyba Kliukų kaime buvo viena iš šeimos laisvalaikio praleidimo vietų. Šalia jos įsigytame tuščiame sklype nuo nulio verslą sukūręs Vytis vis daugiau laiko praleidžia Molėtų rajone: „Kaip aš sakau: „atvažiuoji ir krenti į vagą“, sodyboje visą laiką pilna darbų“. Pasak jo, kaimo turizmo veikla – amatas, o ne verslas. Ir amatas su ribotais resursais. „Pirmas ir esminis dalykas, kurį galiu pasakyti pradedantiems, kad šiandien pradėjus veiklą pelno rytoj dar nebus. Iki to, kaip ir bet kokioje kitoje veikloje, turi augti ir daug dirbti. Man pačiam, bet ką darant, visą laiką svarbu gerai jaustis emociškai ir iš veiklos gauti vidinį pasitenkinimą – turbūt tai ir yra variklis“.
Čia, sodyboje, vienas darbas veja kitą. „Daug darbo, ir daug fizinio darbo. Kaip aš sakau: „ko negali padaryti traktorius, gali padaryti rankos“. Jei tokia veikla būtų ne prie širdies, labai greitai „perdegtum“ ir pavargtum. Kaimo turizmas tuo ir įdomus, unikalus, kad patys šeimininkai bendrauja, rūpinasi, jei ko trūksta – atneša. Tuo ir skiriasi viešnagė kaimo turizmo sodyboje nuo kempingų ar viešbučių,“ – mintimis dalinasi Vytis ir pabrėžia, kad labai svarbu išlaikyti balansą, kai šeimininkas šalia, bendrauja, rodo dėmesį ir rūpestį, bet neįkyri, nesimaišo sodybos svečiams po kojomis. – „Turi jausti, kam ko reikia – vieni labai nori bendrauti, o kiti – pabūti visiškai vienumoje“.
Molėtų rajono buvimas netoli sostinės, ilgamečio turizmo verslo atstovo vertinimu, yra didelis pliusas. Stebėdamas spartų Molėtų progresą, aktyviai kuriamas naujas sodybas ir atsigaunantį verslo sektorių, Vytis įsitikinęs: „Molėtai bus Vilniaus priemiestis, nes kažkada ir Grigiškės buvo labai toli nuo sostinės“.
Akivaizdu, tiek strategiškai patogi vieta, tiek apylinkės, supamos ežerų, buvo pamėgtos ir ieškančiųjų antro būsto. Visgi ne vienerius metus Lietuvos kaimo turizmo asociacijos (LKTA) tarybai vadovavęs, o dabar šios asociacijos nariu esantis Vytis stebi ir neigiamą tendenciją – niekur neregistruotų kaimo turizmo paslaugas teikiančių objektų aktyvų kūrimąsi. Pasak jo, tai ne tik neleidžia žinoti aiškios turizmo situacijos rajone, ar suteikiamos kokybiškos paslaugos, ar jos atitinka reikalavimus, bet gali būti kompromituojamas ir visas rajono turizmo sektorius. Nepaisant to, Vytis džiaugiasi kolegų – legaliai veikiančių kaimo turizmo sodybų Molėtų rajone šeimininkų, supratingumu. Vyras įsitikinęs – visų norinčiųjų bendradarbiauti pastangomis, svečius Molėtų rajone galima išlaikyti ilgiau. „Daug pastangų dedu tam, kad jei jau žmogus planuoja atvykti ar atvyksta į mūsų rajoną – čia ir gautų maksimalų jo poreikius tenkinančių paslaugų spektrą. Jei skambina ir ieško, kur apsistoti, o mūsų sodyba užimta, visuomet stengiuosi jį nukreipti pas kolegas, o tuo pačiu pasiūlyti, ką dar pamatyti, aplankyti, kur pavalgyti,“ – pasakoja kaimo turizmo sodybos „Kliukai“ šeimininkas. – „Tarp rajono svetingumo verslo atstovų, kurie noriai bendraujame, mes gražiai dalijamės informacija, patirtimi, stengiamės išlaikyti svečią čia, Molėtų krašte, kad jį kuo geriau pažintų, ir sugrįžtų dar ir dar kartą.
Ar Molėtuose pavyktų išspręsti sezoniškumo problemą, klausimas lieka neatsakytas. Visgi sumažinti tą skirtumą tarp sezono ir ne sezono yra siekiamybė. „Molėtuose reikia kompleksinės paslaugos šeimai „po stogu“, nes jei turi ką veikti vaikai, tėvai į tokią vietą tikrai važiuos,“ – mintimis dalinasi verslininkas, tikėdamas, kad Molėtų miestas tokią vietą turės.
Daugiau nei prieš dešimtmetį Vyčio pasiūlyta Molėtų šūkio „Molėtai – čia viskas tikra“ idėja iki šiol puoselėjama rajone, o idėjos autorius drąsiai sako: „Nuo pat vaikystės šitas kraštas man yra brangus – čia ir emociškai viskas tikra. Tikiu ir noriu tikėti, kad taip bus ir ateityje“.
Pasak Vyčio, Molėtai yra rajonas be taršios galingos pramonės, orientuotas į rekreaciją ir į aukštąsias technologijas, gamtos neniokojančią veiklą. Nors vyras prisimena praeityje tokiai idėjai ir nepritarusiųjų mintis, jis įsitikinęs – tai būtų didžiausias peilis ir didžiausia klaida Molėtams. „Čia tikra tol, kol yra natūralu,“ – įsitikinęs turizmo atstovas. Ir pats siekdamas savo veikla puoselėti Molėtų šūkio idėją, Vytis bent jau molėtiškiams linki išlipti iš automobilių – jei jau negalvojama apie pėsčiųjų zonas, tai gyventojai nedidelius šio jaukaus ir nuolat gražėjančio miestelio atstumus laisvai galėtų įveikti pėsčiomis. Vytis ir pats su šeimyna, pasitaikius progai, ne retai pasivaikšto aplink Pastovį.
2022 02 25
