Ši istorija – apie vilniečių meilę Molėtams, nuo apsilankymo miesto „Maximoje“ iki noro garsinti savo ir Molėtų vardą. Apie užgimusią meilę Molėtų kraštui pasakoja Nerijus Karbauskas, kartu su žmona Ginta Molėtų naujajame miesto turguje įkūręs žuvies ir restoranams tiekiamos gurmaniškos produkcijos parduotuvėlę „Linksmoji undinėlė“.
Žuvies prekybos verslą Nerijus ir Ginta puoselėja jau dešimtmetį. Pirmasis verslo etapas prabėgo Vilniuje, o vėliau, šeimai persikėlus gyventi arčiau Molėtų rajono, pokyčiai laukė ir versle. „Mums iki Molėtų yra lygiai toks pats atstumas kaip iki Vilniaus, jeigu skaičiuojam kilometrais, bet važiavimo ir laiko atžvilgiu, Molėtai yra kur kas arčiau, nei nuvykti į Vilniaus centrą. Vieną dieną atvažiavome čia ir pamatėme, kad statomas naujasis Molėtų turgus – labai gražus ir naujoviškas. Nusprendėme paklausti, ar ten būtų galima pradėti savo verslą,“ – apsilankymą prieš dvejus metus Molėtuose prisimena Nerijus. Molėtai jam nebuvo nepažįstamas kraštas – anksčiau jis dirbo vairuotoju ir dažnai į šį rajoną veždavo turistus: „Kelionių vadovai visada sakydavo, kad būtina aplankyti ir Molėtų „Maximą“. Mes važiuodavome kažkokio stebuklo žiūrėti, nors aišku, kad viskas būdavo lygiai taip pat, kaip ir kitur“. Tokia ankstesnio darbo patirtis gali kelti šypseną, tačiau, neilgai trukus, vyras vėl sugrįžo prie šio strateginio Molėtų taško. Tik šį kartą su unikaliu pasiūlymu molėtiškiams ir rajono svečiams: „Čia daug gyvena įdomių žmonių ir tai yra daug perspektyvesnė vieta. Sakėm – pažiūrėsim, kas bus ir pamatėm, kad čia verslas vyksta kur kas įdomiau negu sostinėje“.
Nerijus ir Ginta Karbauskai. Asmeninio albumo nuotrauka
Visuomet linksmai nusiteikę, kiekvieną pirkėją su gera nuotaika pasitinkantys Nerijus ir Ginta puikiai atspindi savo parduotuvėlės pavadinimą – „Linksmoji undinėlė“. Savo verslo idėją pristatydamas Nerijus pasakoja: „Mūsų visa šeima yra vienaip ar kitaip susiję su virtuve. Visi, išskyrus mane ir sūnų“. Nustojęs vairuoti autobusą, Nerijus atėjo į pagalbą žmonai, kuri tuo metu jau dirbo su žuvimi. Vyras padėjo žuvį malti, sūdyti, vėliau ir rūkyti: „Pradėjau gaminti žuvį ir manęs niekas nemokė. Aš tai padariau pats. Aš nežinau nei proporcijų druskos, nežinau kaip, bet iš antro ar trečio karto man pavyko.“ Kad išmoktų žuvies gaminimo paslapčių, teko daug skaityti, žiūrėti laidas. Domėjimasis žuvies gamyba niekad nesibaigia, o Nerijus džiaugiasi, kad žmonės vertina jo darbą, giria ir nuolat sugrįžta. Pasak jo, sulaukus gerų vertinimų, norisi daryti tik daugiau ir gautu rezultatu dalintis su kitais.
Pašnekovas pritaria minčiai, kad nei viena pradžia nėra lengva. Vienas didžiausių iššūkių, su kuriais susidūrė šeimos verslas – įtikinti klientus, kad šie gali gauti daug kokybiškesnę prekę už mažesnę kainą nei siūlo didieji prekybos centrai. „Mes, žmonės, nedarome vieno dalyko – kai ateiname į didelę parduotuvę, mes matome pakuotės kainą, bet nežiūrime, kokia yra kilogramo kaina. Klientams sakau, kad pažiūrėtų į mažytes raideles prekybos centre ir pamatys, kad mūsų kaina yra kur kas mažesnė už geresnę kokybę,“ – patirtimi dalijasi Nerijus.
Nuoširdūs patarimai klientams ir rūpestis jais – svarbi šeimos verslo dalis. Taip rūpindamiesi molėtiškiais ir rajono svečiais patys „Linksmosios undinėlės“ savininkai kol kas negali pasinaudoti Molėtų rajono savivaldybės teikiama parama verslui – jų verslas vis dar registruotas ne Molėtų rajone. Tai dar vienas iššūkis, su kuriuo susidūrė pora, tačiau į situaciją parduotuvės savininkai žvelgia pozityviai ir juokauja pro savo namų langą matantys Molėtų rajoną: „Vilniaus rajonas, matot, mažų verslininkų nelabai mėgsta. Mums reiktų namą truputį pastumti iki Molėtų rajono“. Nerijus neslepia, jog su šeima norėtų persikelti gyventi į Molėtus. Tai būtų ne tik naudinga verslo plėtrai. „Aš gimiau Vilniuje, ten dalį gyvenimo augau, bet aš niekada nesijaučiau miestietis. Mane visą laiką traukia į kaimą, „sukišti“ rankas į žemę. Labai norėtume gyventi prie ežero Molėtų rajone. Čia būtų tikrai įdomu toliau vystyti verslą ir būtų labai malonu savo jėgomis garsinti Molėtų vardą, tapti molėtiškiu“.
Linksmoji undinėlė Molėtuose. Asmeninio albumo nuotraukos
Žuvies produktai ežerų krašte – skamba kaip puikus derinys ir sėkmingo verslo planas. Jau dvejus metus veikiančios žuvies parduotuvėlės savininkas stebi klientų poreikius ir gali įvertinti dvi gana skirtingas patirtis – Vilniuje ir Molėtuose: „Mes Vilniuje užsiiminėjome ta pačia veikla. Vilniuje buvo reikalingas kitoks asortimentas. Žmonės visai kitokias prekes pirkdavo ir kai mes atvažiavome su tomis prekėmis čia, jos pasirodė visai nepaklausios. Kai pradėjome dirbti, supratome, kad čia, Molėtuose, yra labai daug gurmanų, kurie mėgsta išskirtines prekes: krevetes, midijas, austres. Mes turbūt pirmi Molėtuose, kurie kiekvieną savaitę vežamės šviežias austres ir jų pas mus visą laiką galima įsigyti. Ir dabar klientų ratas vis didėja. Egzotika čia labai paklausi.“ Besikeičiančius klientų pirkimo įpročius stebintis Nerijus prisimena prieš metus vyravusį „Bajorų“ silkės kultą, kurį greitai pakeitė paties Nerijaus sūdyta silkė. „Nesenai išgirdau iš molėtiškių, kad mano ruošta silkė yra praminta „Molėtų silke“. Turim naują pavadinimą,“ – džiaugiasi Nerijus, vis geriau pažįstantis savo klientus. Pasak jo, žmonės įpranta skanauti jūrinę žuvį, turinčią daugiau maistingesnės vertės nei ežerinė.
Paplitus žodinei reklamai, verslininkas džiaugiasi klientų ratu, kuris vis plečiasi. Ir tai ne vien molėtiškiai. Kita pusė klientų – kitų miestų ir rajonų gyventojai, šiame krašte turintys sodybas ar atvykstantys tik apsipirkti. Nerijus neslepia sulaukęs ir kitų verslų, viliojusių „Linksmosios undinėlės“ parduotuvėlę perkelti į jų miestus, susidomėjimo. Visgi Nerijus su Ginta, susižavėję Molėtais ir šio krašto žmonėmis, savo veiklą nori tęsti būtent čia. „Man važiuojant į Molėtus nėra nei vieno šviesoforo, jokių kamščių. Aš važiuoju ramiai ir jau pamiršau, kad reiškia pastoviai „pypinti“ kamščiui. Man, matyt, labiau tinka mažas miestelis, aš čia galiu save realizuoti. Ir žmonės čia kažkokie geresni, ramesni,“ – savo mintimis dalinasi Nerijus.
„Linksmosios undinėlės“ savininkų darbas ir įdedamos pastangos pastebimos ne tik pirkėjų. „Neseniai mes darėme savo produkcijos pristatymą „Stiklių“ restoranui – šis restoranas nori įsigyti mūsų produkcijos. Aš niekad negalvojau, kad ateis į mano krautuvėlę tokie žmonės kaip Romas Zakarevičius, valgys mano skumbrę ir sakys: dieviškai skanu,“ – pasakoja Nerijus ir nuoširdžiai džiaugiasi – juk tai didelis įvertinimas. Nerijus taip pat prisimena: „Neseniai manęs prašė išrūkyti ungurį, didelį ungurį. Sakė, vienam labai geram žmogui, didelei šventei. Po tų kelių dienų atvažiavo Lietuvoje gerai žinomas žmogus – pasirodo, aš čia jam rūkiau tą žuvį. Jam labai patiko, sakė, buvo beprotiškai skanu“.
.png)
.png)
Žuvies parduotuvėlės „Linksmoji undinėlė“ produkcija. Asmeninio albumo nuotraukos
Naujasis Molėtų krašto verslininkas įsitikinęs – Molėtai yra perspektyvus kraštas verslo kūrimui. Nerijus čia pastebi daug žmonių iš didžiųjų miestų, kurie Molėtuose turi savo sodybas, praleidžia daug laiko jose, o pakeliui ir apsiperka. Visų laukiami kelio Vilnius – Utena atnaujinimo darbai, pasak jo, atvers dar daug naujų galimybių ir investicijų. Parduotuvėlės savininkas džiaugiasi, kad jo verslas yra būtent šioje aplinkoje. Pasak jo, naujasis Molėtų turgus įkurtas ypatingai palankioje strateginėje vietoje: „Vilnius – Utena kelias veda į Labanorą, Ignaliną, Zarasus. Čia pusė Lietuvos pravažiuoja į ežerų kraštą, Aukštaitijos nacionalinį parką. Tai labai perspektyvi vieta.“
Net ir pasakojimo pradžioje minėtasis didysis Molėtų prekybos centras tampa ne mažiau svarbia šios erdvės sėkmės dalimi, o prekybininkai turėtų pasinaudoti šia konkurencine kova. „Maxima“ duoda ir naudą, ir sveiką konkurenciją, o sveika konkurencija yra visą laiką gerai, nes tu turi kur tobulėti. Jie, būdami šalia, ne tik trukdo, bet ir privilioja daug klientų. Žmogus, kuris atvažiuoja į „Maximą“, ateina pažiūrėti, kas čia vyksta. Tarkim, kai būna rūkoma mano žuvis ar kepami burgeriai, kvapelis visus vilioja ateiti pas mus, kaip bites prie medaus,“ – šmaikštauja Nerijus.
Įvertindamas ne vienerių metų patirtį, Nerijus atviras – kiekvienam, pradedančiam verslą, palinkėtų sėkmės ir finansinio išprūsimo. Pasak jo, kuriant finansinę sėkmę labai svarbu daug laiko skirti skaitymui ir žinių kaupimui, nes įstatymų nežinojimas neatleidžia nuo atsakomybės. „Pradedantiems palinkėčiau pradėti ne tik nuo didelių galvojimų, kad viskas bus gerai. Reikėtų galvoti, kad viskas bus blogai ir nepavyks. Tada imti ir stengtis daryti, kad būtų gerai. Tada ir aplankys sėkmė. Svarbu neiššokti aukščiau tos kartelės, negu tu gali, o jeigu pavyks iššokti aukščiau – reikės tik džiaugtis dėl to“.
Nerijus ir Ginta Karbauskai neslepia siekio dirbti su geriausiais ir dalintis tik geriausia produkcija. Galbūt dėl to jų namų kieme galima išvysti puoselėjamus pomidorų šiltnamius, auginamas prieskonines žoleles ar sutikti auginamus paukščius. Pomėgius paversdami darbu ir atvirkščiai, jie ne tik svajoja apie savo cechą, kuriame galėtų tvarkyti žuvis ir jas tiekti didesniais kiekiais, bet ir apie savo restoraną: „Mane jau seniai klientai kalbina atidaryti žuvies restoraną. Jeigu taip gyvenimas susiklostys, kad finansiškai mes galėsime tai padaryti, Molėtuose tikrai atsiras tokia maitinimo įstaiga. Bus „Linksmosios undinėlės užeiga“.
