Karveliškio dvaras: jei neturi svajonės, negali siekti tikslų

 

Dvidešimt antrasis „Tikros istorijos“ pasakojimas.

 

Vos pradėjusi pokalbį Viktorija pasidalino prieš 18 metų gauta pamoka iš kaimynės, kaip teisingai reikia tarti dvaro pavadinimą: „Pagal kirčiavimą tariasi taip: kaip vienas karvelis, taip ir Karveliškis – pabrėžiant raidę e“. Taip taisyklingai reikia tarti dvaro pavadinimą, kuris yra Molėtų rajone, Suginčių seniūnijoje. Šiame dvare kadaise veikė lenkiška mokykla, o šiandien Viktorija Čivilytė su vyru Renatu Šapoka ten kuria naują istoriją.

 

Kai reikia pabėgti

Vilniuje gimusi ir augusi Viktorija džiaugiasi, kad Molėtai jos gyvenime niekur toli nedingo. Molėtų rajone, Pusnėje, gyvenusi Viktorijos močiutė, čia gimęs ir tėtis. Taip pat šiame krašte yra daug giminių, todėl Molėtai niekuomet Viktorijai nebuvo svetimi. Advokate dirbanti moteris dvarą netoli Molėtų ir Utenos rajonų ribos nusipirko tiesiog kaip sodybą, o šiandien ten kartu su vyru įkūrė aliejaus spaudyklą ir praleidžia vis daugiau laiko.

„Man tiesiog reikėjo vietos, kur vasarą „ganyti“ vaikus. Ieškojau kur nusipirkti sodybą, taip ir gavosi. Šis dvaras paprastai buvo vasaros atostogų vieta, bet karantinas daug ką pakoregavo. Pernai, praktiškai visą žiemą, pragyvenome čia, o šiemet tai atvažiuojame, tai išvažiuojame,“ – pasakoja moteris. „Dažniausiai, čia atvažiuojame, kai reikia spausti aliejų, pabėgti nuo vaikų arba nuo miesto šurmulio. Čia yra labai tyli vieta, tai visiška priešingybė miestui,“ – pritardamas žmonai pabrėžia Renatas. Pats Renatas yra kilęs iš Utenos. Nors buvo ilgam pabėgęs į Kauną, bet meilės šiam kraštui didmiestis nenuslopino: „Dėl to mes ir susipažinome, kad abu jutome trauką šiam kraštui.“ Didelėse įmonėse kaip rinkodaros specialistas darbavęsis vyras paskutiniais metais vis daugiau dėmesio skiria ūkiui ir nori užsidirbti gyvendamas ne didmiestyje, o būtent čia – Molėtų rajone. „Aliejus dabar yra alternatyva. Visa tai bandome išvystyti iki to, kad su laiku būtų galima čia ne tik gyventi, bet iš to ir užsidirbti bent jau duonai, jei ne sviestui,“ – viliasi vyras.

 

Viktorija ir Renatas
Renatas ir Viktorija

 

Toli pasklidusi žinia

Pasaulinė pandemija ir įvestas karantinas buvo pats geriausias laikas apmąstymams. Būtent tai paskatino ir aliejaus spaudimo idėją, nes apribojus lankymąsi parduotuvėse dovanas vis tiek norėjosi dovanoti. „Mūsų verslo idėja yra karantininė-kalėdinė idėja,“ – pasakoja Renatas. Kartu Viktorija prisimena, kad jei ne karantinas ir nuotolinis darbas, nebūtų buvę laiko atradimams, kurie susilaukė teigiamo draugų įvertinimo ir paskatinimo imtis verslo. „Draugų rate yra restoranų šefų, kuriems duodavome paragauti ir labai geri atsiliepimai apie produkciją paskatino, kad iš to galima ne tik dovanas draugams daryti, bet galbūt ir prekę, kuri gali būti paklausi,“ – pasakoja Viktorija.

Pirmieji aliejų spaudėjų klientai buvo draugai, o geriausia reklama yra žmonės, ragautojai, kurių lūpomis sklinda tik geriausi atsiliepimai. Žinia apie „Karveliškio dvaro“ spaudžiamus aliejus pasklido jau toli – dvaro šeimininkai savo gamybos aliejų jau siuntė ir į užsienį: Švediją, Vokietiją, Daniją, Norvegiją. Šiuo metu, verslininkai vis daugiau laiko skiria etikečių vertimui į užsienio kalbas ir plėtros galimybėms. „Mus susirado keli užsienio partneriai, kuriems dabar ruošiami produktai ir tikimės, kad tuoj bus vykdomi pardavimai tiesiogiai importuotojams iš tų šalių. Galbūt ne siuntimas tiesiogiai iš mūsų, bet siuntimas iš mini sandėlio tose šalyse,“ – perspektyvomis dalinasi Renatas.

 

Dvaro apylinkės. Asmeninio albumo nuotrauka. 

Aštuoniolika rūšių aliejų

Aliejaus gamyboje reikia daug rankų darbo. Viktorija ir Renatas veikia sklandžiai pasiskirstę darbus – Viktorija atsakinga už komunikaciją, bendravimą su klientais, o Renatas užsiima tuo, kas jam labiausiai patinka – gamyba. Kai keturių rankų pasidaro per mažai, jiems su dideliu noru talkina didelis būrys jų atžalų. Šeima augina 8 vaikus, kurie niekada neatsisako padėti: „Spaudžiant aliejų – tu turi pildyti įrangą, lieka išspaudos, tai tvarkymo klausimai. Pilstymas į buteliukus – tai etiketės ir ženklinimas. Rankinio darbo yra labai daug. Kalėdiniu laikotarpiu turime labai daug nykštukų, kurie padeda,“ – neslepia moteris.

„Karveliškio dvare“ mechaniniu būdu spaudžiamas šalto spaudimo aliejus yra be jokių priemaišų. Spaudėjai nenaudoja jokios chemijos, nededa priedų, todėl šalto spaudimo aliejus 100 proc. išlaiko savo visas naudingąsias savybes. Dvaro šeimininkai didžiuojasi pardavinėdami ypač šviežią aliejų, nes jį spaudžia tik gavę užsakymą ir taip garantuoja produkto kokybę. Šiuo metu pora gali pasiūlyti net 18 rūšių aliejų. Norint juos išgauti naudojamos ne tik kanapių ar moliūgų sėklos, asortimente galima rasti įvairių, gurmaniškų ir egzotinių aliejų, tokių kaip ridikų sėklų, juodgrūdžių, margainių ar aguonų sėklų aliejų. Net ir plėsdamiesi į užsienio rinkas, šiandien „Karveliškio dvaro“ šeimininkai aliejų bei pagardus tiekia ir parduotuvėms Lietuvoje – Molėtuose ir Riešėje esančioms parduotuvėlėms „Contea“. Taip pat molėtiškių produkcija prekiaujama „Tikras maistas“ parduotuvėje Vilniuje ir Ukmergės „Eifelyje“ esančioje parduotuvėlėje. Aktyviai naujienomis dalindamiesi socialiniame tinkle Facebook, visą asortimentą dvaro šeimininkai ir kūrėjai pristato ir internetinėje parduotuvėje www.karveliskiodvaras.lt .

 

 

Logotipas

 

Atrastas poilsis

Apie aliejaus spaudimą informacijos nėra daug. Viktorija ir Renatas daug ką atrado bandymo keliu. Renato turėta darbo patirtis padėjo perprasti tam tikrus dalykus greičiau, o šiandien parduodamą asortimentą pasufleravo rinkoje esančios žaliavos. „Žiūrėjome kokias kultūras galima nupirkti rinkoje, kurios auga Lietuvoje. Viską perkame iš ūkininkų,“ – pasakoja Renatas ir priduria, kad jei norimos kultūros Lietuvoje niekas neaugina, tada aliejaus spaudėjai renkasi sertifikuotas kultūras iš įmonių, kurios teikia produkciją maisto pramonei. „Nepameluosiu, kad pusė egzotiškų aliejų yra būtent lietuviškos kilmės. Labai nustebino, kad Lietuvoje radome margainį, nors tikrai nesitikėjome,“ – nuostaba dalinasi Viktorija ir pamini, kad auginančius produkciją ūkininkus verslininkai atranda tiesiog internete arba sulaukus rekomendacijų.  Kol kas pradedantiesiems ūkininkams nepavyko atrasti Molėtų krašto ūkininkų, kurie tiektų žaliavas, tačiau akivaizdu – tai logistiškai labai palengvintų poros darbą.

Darbas ūkyje ir visi produkcijos gaminimo procesai kardinaliai pakeitė Renato darbo specifiką. Prieš tai ofisinį darbą dirbęs vyras džiaugiasi pakeitęs ne tik darbo aplinką, bet ir gyvenimo būdą: „Čia daugiau toks kaip gyvenimo būdo pakeitimas. Tas pasikeitęs darbas irgi tampa savotišku poilsiu“.

 

Dvaro apylinkės. Asmeninio albumo nuotrauka. 

 

Tikri saulėlydžiai ir tyla

Poilsio ir darbo kampelį Molėtuose atradę verslininkai džiaugiasi, kad kuria Molėtuose. Čia praleidus ir žiemą, susidūrus su sniegu, pora dėkinga Suginčių seniūnei, pasirūpinusiai kelio iki dvaro nuvalymu. „Taip pat maloniai su mumis bendravo ir visą informaciją suteikė Molėtų veterinarinė tarnyba. Kai pirmą kartą viską darai, labai svarbu žmogiškas palaikymas, kuris jautėsi iš visų institucijų Molėtuose,“ – bendruomeniškumu džiaugiasi verslininkai.

Renatas dalinasi savo ir žmonos svajone atstatyti dvarą, jį pritaikyti turizmo paslaugų veikloms. „Turime svajonę atstatyti dvarą, kad žmonės turėtų galimybę padegustuoti aliejų arba atvažiuoti tiesiog čia pailsėti. Čia labai gražios vietovės ir visiška ramybė, čia tikri saulėlydžiai, tyla čia tikra. Šiuo metu tai tik svajonė, bet jei neturi svajonės, niekada negali jos siekti, siekti kažkokių tikslų,“ – sako Renatas ir priduria, kad iš anksto sutarus laiką, mielai priimtų lankytojus jau ir dabar, kurie nori matyti patį dvarą ar sudalyvauti aliejaus spaudimo procese. 

 

2022 03 29