.jpg)
Dvidešimt šeštasis „Tikros istorijos“ pasakojimas.
Taip atsitiko, kad Agnės ir Roberto Audėjų šeima ieškodama vietos naujiems namams ir norėdami gyventi arčiau gamtos, iš sostinės priemiesčio atsikraustė į mažą miestelį – Molėtus. Gyvendama čia šeima ne tik vysto savo turėtą verslą, bet jau pradeda imtis ir naujų veiklų, nepamiršdami aktyviai dalyvauti ir bendruomenės gyvenime. Bet apie viską iš pradžių...
Audėjų šeima gamina veltinio gaminius. Dar gyvendami Vilniuje jie išplėtė gamybos apimtis ir susidūrė su pirmuoju iššūkiu – teko ieškoti sprendimo, kaip veiklą vykdyti toliau. „Mums jau reikėjo arba nuomotis dirbtuves, arba statyti, nes namie nebetilpome. Ir tada mes susimąstėme, kodėl sėdime tame Vilniuje, kur mums šiaip nelabai patogu,“ – mintimis dalijasi Agnė.
Nors vaikai jau lankė darželius ir mokyklas, šeima ilgai nesvarstė ir nusprendė keisti gyvenamą vietą. Kadangi Robertas kilęs iš Širvintų, šeima pirmiausiai ieškojo sau naujų namų ten, bet paieškoms nepasisekus, naujais namais tapo Molėtai. Mūsų rajonas Agnei buvo nesvetimas – jos tėveliai čia jau buvo radę savo namus, kurie pirmiausia buvo naudojami tik savaitgaliais. „Apsisprendėme greitai, per dvi savaites, pas mus dažnai kardinalūs sprendimai būna tokie. Radome, nusipirkome namą ir įsirengėme dirbtuves,“ – prisimena Agnė, su šeima jau nuo 2014 metų Vilnių iškeitę į patogesnę vietą auginti vaikus. – „Molėtai yra gerai tokiems versliukams, nes vaikus auginti yra idealios sąlygos, jie gali patys puikiai visur suvaikščioti, ranka viskas pasiekiama. Taip ir rinkomės, kad nuo Vilniaus nebūtų toli ir kad būtų patogu. Kai pradedi vaikus auginti, tas didelis miestas yra visai nebūtinas, o mažos bendruomenės yra jaukesnės ir ramesnės.“
Agnė ir Robertas Audėjai augina 3 vaikus. Išėjus trečiojo vaiko auginimo atostogų, Agnė sugalvojo užsiimti rankdarbiais, tad pradėjo velti vilną ir prekiauti savo rankų darbo gaminiais. „Sugalvojau, kad reikia man pabandyti prekiauti veltinio gaminiais, atsidaryti savo parduotuvėlę, o jeigu nepavyks, tada eisiu į kokį darbą. Bet man pasisekė, tada ir vyras prisijungė,“ – pasakoja verslininkė, skaičiuodama, kad jos atidarytai internetinei parduotuvėlei, kuri daug laiko buvo pagrindinis šeimos pajamų šaltinis, jau 11 metų.
Audėjų šeima atrado ir savąjį gaminį – katinų namelį. Agnė pasakoja, kad pati užsiimti tokio dydžio gaminio gaminimu nesiryžo ir pagrindinį procesą perėmė vyriškos rankos: „Išmąsčiau tą formą, kokią mes darome, galvą su ausytėmis, tada jau vyras su jais užsiimė, ištobulino formą, kad gerai laikytųsi.“ Agnė priduria, kad jos darbas – mažesni gaminiai, tokie kaip šlepetės, šalikai, rankinės.
Rankų darbo gaminiai greitai sulaukė susidomėjimo ir užsakymai pasklido iš užsienio pirkėjų. Šeimos veltinio elektroninė parduotuvė buvo atidaryta ETSY platformoje, kuri yra skirta Amerikai, Australijai, Didžiajai Britanijai, dabar ir vokiškai rinkai, tad natūralu, kad būtent užsieniečiai ir yra pagrindiniai šeimos klientai.
Agnė pasakoja, kad jų gaminiams reklamos nereikėjo, produktai patys kalbėjo už save. Pardavimų platforma, kurioje įkurta parduotuvė, tuo metu kūrė naujienlaiškius apie naujai atsiradusias parduotuvėles, bendradarbiavo su įvairiais leidiniais. Tai pradedančiajam verslui – patogus būdas atrasti savus klientus.
Pirmi, antri metai darbo buvo labai dėkingi reklamos skleidimui, tereikėjo duoti leidimą skleisti žinią apie „AgnesFelt“ kuriamo ženklo produkciją ir persiųsti nuotraukas pasidalinimui įvariems portalams. „Stambūs europiniai leidiniai prireklamavo mus be jokio indėlio,“ – įvertinimu džiaugiasi kūrėja, – „buvo toks kalėdinis gidas, kur kasdien siūlė prekes, tai mes ir ten papuolėme. Paskui pasidalinau nuoroda, kad apie mus rašo ir sulaukus sveikinimų patebėjau, kad tas kalėdinis gidas – „The New York Times“ stiliaus žurnale. Amerikiečiams pasirodymas dideliame žurnale jau yra kokybės kartelė.“ Po tokių reklamų, Audėjų šeimos gaminiai įgavo kitą vertę ir tik pakeldami kainą galėjo sukontoliuoti užsakymų srautus.
Kaip atrodo didelio dėmesio sulaukę nameliai ir kiti menininkų pagaminti darbai, galite pamatyti internete, Facebook paskyroje „AgnesFelt“ štai čia: https://www.facebook.com/AgnesFelt/photos .
Daug metų darbas namuose kartu su antrąja puse turi daug pliusų. Nors fizinio darbo daug, ne mažiau laiko pora skyrė mokslams ir naujų žinių paieškai. Šiandien Agnė išpildė savo vaikystės svajonę ir tapo lietuvių kalbos mokytoja, o vyras imasi ūkininkavimo. „Mes pasistatėme ekraną ir veldami žiūrėdavome tai, kas mums įdomu. Vyras susidomėjo graikiniais riešutais,“ – apie ūkininkavimo užuomazgas pasakoja Agnė. Pirmas graikinių riešutų medis prie šeimos namų atsirado atvežus jį Agnės tėveliui. Nuo to laiko Robertas entuziastingai domisi visa informacija apie įvairias reišutmedžių veisles ir auginimo ypatumus.
Audėjų ūkis šiuo metu yra 1,5 ha lazynų ir 1,5 ha plotas užsodintas graikiniais riešutais. Nors medelynas dar jaunas, šeima jau šiemet pardavimui turi sodinukų. Robertas labai rūpinasi sodu. „Jis norėjo viską išsiaiškinti iki galo, patikrinti, tad dabar vyksta nuolatiniai stebėjimai, temperatūrų fiksavimai. Ir viskas labai smulkmeniškai,“ – pasakoja Agnė. Moteris pasakoja, kiek daug daug patirties ir žinių reikia skiepijant sėjinukus – tai labai svarbus momentas augalui, tad šeima nuolat mokosi ir bando. „Augalai, kurie yra skiepyti, greičiau pradeda derėti. Robertas nori auginti veislinius medžius. Pas mus tik penktais - šeštais metais pradėjo derėti augalai iš sėjinukų. Yra tokių, kur tik penkioliktais metais pirmi riešutai būna, tai tu augini ir nežinai, ko laukti iš neskiepyto medelio,“ – patirtimi dalijasi moteris, tikėdamasi, kad kitais metais klientams jau turės pasiūlyti ne tik sodinukų, bet ir riešutų.
Kad įkurtų medelyną, šeimynai teko gerokai padirbėti. Ūkis yra Inturkės seniūnijoje, kur mažiau derlinga mūsų rajono žemė. Tad teko atlikti žemės tvarkymo ir gerinimo darbus. Taip pat visą plotą buvo būtina aptverti tvora nuo zuikių ir stirnų, kurie būdavo itin dažni svečiai ūkyje.
.jpg)
Apsigyvenusi Molėtuose šeima mėgaujasi gyvenimu mažame miestelyje ir aktyviai dalyvauja visuomeniniame gyvenime. Agnė su dukra gieda sutartines, vaikai lanko būrelius – visi atradę sau mylimas veiklas. „Man čia tikra gamta. Kiti važiuoja į paplūdimį pabūti, o tu ateini su rankšluostuku per petį,“ – šypsosi Agnė prisimindama studijų laikus: - „Prisimenu studijų laikus, kai praeina metai, o tu nepamatai, kad medžiai žydi, atrodo visur asfaltas. Tame miesto judesy bėgi kartu su visais net suprasdamas, kad tau niekur nereikia skubėti. Įkrenti į tą srautą ir kažkur leki, nes visi važiuoja kaip važiuoja. Čia tu tvirčiau stovi ant žemės. Tas žmogui svarbu pajausti.“
O Molėtai yra puiki vieta užsiimti verslu, Agnė pamini, kad ypač džiaugiasi Naujuoju Molėtų turgumi, kur visi turintys kuo prekiauti, gali ten realizuoti savo produkciją. Kas ten žino, gal kitais metais ten jau rasime ir Audėjų ūkio derlių.
2022-09-27
