Leiskit sau skristi ir neklausykit tų, kurie neturi sparnų

Mingailė ir Tomas Kepalai - savo kasdienybėje kuriantys žmonės. Mingailė - plaukų stilistė, puoselėjanti grožį ir pasitikėjimą, ir Tomas - savo aistrą keturračiams pavertęs aktyvaus laisvalaikio pramoga, dalijasi gyvenimo istorija: nuo patirčių užsienyje iki sprendimo sugrįžti į ramesnį kraštą.

Ar su vyru abu esate molėtiškiai?

Mingailė: Esu gimusi ir užaugusi Molėtuose. Su vyru gyvenome užsienyje, metus Londone ir metus Dubline, taip pat penkerius metus gyvenome Vilniuje, bet visada jautėme ryšį su gimtuoju kraštu. Gyvenimas didmiestyje jaunam žmogui suteikia daug galimybių, veiklos ir pramogų, tačiau mes buvome apsisprendę, kad susilaukę vaiko ieškosime ramesnės vietos gyventi. Mums svarbi gamta, ramybė ir lėtesnis gyvenimo tempas.

Tomas: Esu uteniškis, kilęs iš Antalgės kaimo, netoli Utenos. Nors Molėtai nėra gimtasis kraštas, tačiau jis yra artimas man. Inturkėje yra mano kaimas, čia gyvena nemažai pažįstamų ir draugų. Vis dėlto galutinai į Molėtus mane atvedė meilė. Jaunystėje ieškojome savęs, gyvenome užsienyje, norėjome pamatyti, koks yra gyvenimas svetur, ar tikrai ten viskas „rožėmis klota“. Tačiau realybė pasirodė kitokia: daug žmonių dirba fabrikuose prie linijų, supratome, kad toks gyvenimas tikrai ne mums. Nors Mingailė dirbo grožio salone ir jai sekėsi visai neblogai, vis tiek jautėmės svetimi. Grįžę į Lietuvą, gyvenome Vilniuje, tačiau greitai supratome, kad kurti šeimą didmiestyje sudėtinga: viskas toli, daug kamščių, nuolatinis skubėjimas ir mažiau laiko sau. Todėl Molėtai tapo geriausiu pasirinkimu mūsų šeimai.

Kas paskatino pasirinkti plaukų stilistės profesiją?

Mingailė: Ši profesija mane lydėjo nuo pat mažens. Mano močiutė buvo neįgali, todėl daug laiko praleisdavau su ja. Ji dažnai prašydavo, kad virtuvinėmis žirklėmis pakirpčiau jai plaukų galiukus. Kartu su ja ir pradėjau pirmuosius savo „eksperimentus“, pirkdavau dažus parduotuvėje ir dažydavau plaukus, kad galėčiau suteikti jai šiek tiek džiaugsmo. Baigusi 12 klasių planavau studijuoti choreografiją, tačiau vasarą nenuvykau į stojamuosius egzaminus ir juos praleidau. Tuomet pradėjau svarstyti, ką dar moku ir ką galėčiau veikti. Supratau, kad noriu kurti, todėl įstojau į Vilniaus Baltupių profesinę mokyklą. Ten mokiausi dvejus metus plaukų stilistės profesijos ir šis kelias tęsiasi iki šiol, šį darbą jau dirbu daugiau nei 10 metų.

Asmeninio archyvo nuotr.

Kaip kilo idėja atidaryti grožio saloną Molėtuose? Anksčiau dirbote Utenoje, o gal dar ir dabar ten dirbate?

Mingailė: Idėja atidaryti grožio saloną Molėtuose kilo natūraliai. Kartu su vyru svarstėme, kur norime gyventi ar Vilniuje, ar Utenoje. Man labai patiko Utena, šį miestą pamilau dėl nuoširdžių žmonių ir jaukios aplinkos. Dirbdama ten, jau turėjau klienčių iš Molėtų, dalis jų važinėdavo pas mane į Uteną, o vėliau net skatino persikelti dirbti arčiau jų ir namų. Atidariusi saloną Molėtuose, dar apie metus važinėjau dirbti į Uteną, tačiau nusprendžiau visą dėmesį skirti veiklai čia.

Šiandien savo studijoje Molėtuose dirbu su profesionalia kosmetika ir plaukų priežiūros priemonėmis „JOICO“, esu šios firmos ambasadorė. Galiu pasiūlyti aukštos kokybės produktus ne tik savo klientėms, bet juos gali įsigyti visi, kurie vertina profesionalią plaukų priežiūrą.

Kaip sekasi prisikviesti klientų mažame mieste? Ar klientės, kurios lankėsi pas jus Utenoje, atvyksta ir čia?

Mingailė: Didžioji dalis mano klienčių, apie 80 proc., atvyksta iš kitų miestų: Utenos, Zarasų, Ignalinos ir net Vilniaus. Dauguma mano atliekamų dažymų yra sudėtingesni ir atliekami kas 6 - 7 mėnesius, todėl nėra sunku apsilankyti kelis kartus per metus. Taip pat džiaugiuosi ir vietinėmis klientėmis, kurios renkasi tiek dažymo, tiek plaukų priežiūros procedūras. Dėl ilgos trukmės dažymų, kurie užtrunka iki 5 valandų per dieną, galiu priimti tik ribotą žmonių skaičių, tačiau dirbdama savarankiškai galiu lanksčiai planuoti savo laiką. Pasikviesti klienčių padeda aktyvumas socialiniuose tinkluose, po pandemijos pradėjau daugiau dalintis savo darbais, o moterys, matydamos rezultatus, pasitiki manimi ir nori sugrįžti. Suprantu, kad visiems įtikti neįmanoma, kiekvienas meistras turi savo žmonių ratą ir tai yra natūralu.

Koks buvo didžiausias iššūkis atidarant saloną?

Mingailė: Didžiausias iššūkis buvo apsispręsti ir įveikti vidines abejones. Radusi tinkamas patalpas Molėtuose iš karto turėjau aiškią viziją, kaip viskas turėtų atrodyti. Vos įžengusi pajutau, kad tai yra ta vieta. Vis dėlto iš pradžių išsigandau, atrodė, kad tai per didelė finansinė atsakomybė, reikėjo nemažai investicijų, todėl galvojau šios idėjos atsisakyti. Grįžusi namo dar kartą viską gerai apgalvojau ir supratau: jei aš neišdrįsiu, šias patalpas išsinuomos kažkas kitas. Tuomet tikrai gailėčiausi ir graužčiau save, kad nepabandžiau. Pradžia nebuvo lengva, kilo abejonių, ar pavyks įsitvirtinti, ar klientės sugrįš. Vyro ir pažįstamų palaikymas bei supratimas padėjo priimti galutinį sprendimą ir žengti šį žingsnį.

Ar planuojate plėsti savo veiklą ateityje?

Mingailė: Taip, planų tikrai turiu. Šiuo metu jau esu atidariusi internetinę parduotuvę - https://mingailehair.lt/ , o ateityje norėčiau dar labiau plėsti veiklą. Svajoju apie didesnį saloną Molėtuose, kuriame galėčiau įrengti darbo vietas kitoms kirpėjoms. Nuolat ieškau naujų galimybių tobulėti, kurti ir judėti pirmyn, man idėjų tikrai netrūksta. Viena jų - organizuoti seminarus Molėtų meistrams savo salone, kviečiant specialistus iš Vilniaus. Net jei į tokius mokymus susirinktų nedidelė grupė, jau jausčiausi pasiekusi tikslą. Svarbu ne tik asmeninis augimas, bet ir galimybė dalintis žiniomis bei prisidėti prie kitų žmonių tobulėjimo, ypač tų, kurie neturi galimybės vykti mokytis į didesnius miestus.

Tomas: Tikrai ne viskas daroma dėl pinigų, dažnai tai kyla iš noro kurti ir dalintis. Tave suranda tie žmonės, kuriems to reikia.

Mingailė: Didžiausią džiaugsmą man suteikia tai, kad galiu pradžiuginti žmones. Dar dirbdama Utenoje organizuodavau įvairias akcijas, pavyzdžiui, nemokamų kirpimų dienas, ir ateityje tikrai planuoju tai tęsti. Šis darbas man yra ne tik profesija, bet ir hobis, nors pavargstu, bet kiekvieną rytą keliuosi su šypsena žinodama, kad galėsiu pradžiuginti savo klientes.

Tomai, kaip Jums kilo idėja užsiimti keturračių nuoma?

Tomas: Viskas prasidėjo nuo hobio ir didelės aistros keturračiams. Studijų metu šis pomėgis buvo šiek tiek primirštas, vėliau pradėjau dirbti samdomą darbą, jis buvo gerai apmokamas, tačiau didžiausias minusas buvo nuolatinis važinėjimas į Vilnių. Supratau, kad tai ne mano kelias ir noriu kurti kažką savo.

Pirmiausia nuvažiavau apžiūrėti kitų keturračių nuomos vietų, nuvykęs pamačiau, ką būtų galima daryti geriau, kokių klaidų nedaryti. Nors neturėjau didelių finansų, pradėjau viską planuoti, susirašiau, ko reikia iš kur gauti lėšų. Taip viskas pamažu susidėliojo į verslo planą. Veiklą pradėjome prieš metus ir pirmuoju sezonu esu tikrai patenkintas, sekėsi neblogai. Nors tai nėra labai pelningas verslas dėl didelių išlaidų, tačiau tai mano mėgstama veikla. Stengiamės važiuoti atsakingai, tausoti aplinką ir parodyti žmonėms gražiausias vietoves.

Šiuo metu turiu 4 keturračius: vieną vienvietį vedlio ir tris dviviečius. Taip pat bendradarbiaujame su Molėtai Resort, jei reikia daugiau technikos, galime organizuoti didesnes grupių išvykas. Anksčiau dėl to prarasdavome klientus, nes negalėjome pasiūlyti pakankamai keturračių, bet dabar situacija pagerėjo.

Asmeninio archyvo nuotr.

Kuo jūsų organizuojami turai yra ypatingi?

Tomas: Mūsų turai išskiria ne tik apsilankymu unikalioje Molėtų gamtoje, bet ir nuoširdžiu bendravimu su klientais. Kitose įmonėse dažnai dirba samdomi darbuotojai, o aš pats vedu šiuos turus: pasitinku klientus, bendrauju, stengiuosi sukurti jaukią atmosferą, pavaišinu žmones, nuvežu į vietines kavines, taip stengiuosi palaikyti vietinius verslus. Darome sustojimus, kalbamės, pasakoju apie vietoves, tai žmonėms labai patinka. Jei matau, kad klientai neskuba, dažnai pasiūlau turą pratęsti. Smagu prisidėti prie Molėtų krašto žinomumo didinimo, čia nuostabi gamta, daug gražių vietų pasivažinėti.

Kas dažniausiai renkasi jūsų paslaugas – turistai ar vietiniai?

Tomas: Didžioji dalis klientų atvyksta iš kitų miestų – Vilniaus, Kauno, Panevėžio. Dažnai jie net neapsistoja Molėtuose, nes atvyksta pasivažinėti ir išvyksta. Iš pradžių tikėjausi, kad daugiau bus vietinių turistų, apsistojusių sodybose, tačiau tokių klientų yra mažuma. Žmonės pamato reklamą ir atvyksta būtent dėl šios pramogos.

Koks buvo įsimintiniausias nuotykis su klientais?

Tomas: Vienas įsimintiniausių atvejų, susijęs su neigiamu komentaru socialiniuose tinkluose. Po mūsų reklama moteris rašė, kad keturračiai niokoja gamtą. Nusprendžiau nesiginčyti, o pakviečiau ją atvykti ir pačiai viską išbandyti bei pamatyti, pasiūliau nuolaidą turui. Ji sutiko, atvyko iš Panevėžio kartu su drauge, išbandė pasivažinėjimą ir liko labai patenkinta, vėliau parašė gražų atsiliepimą. Dabar jos yra vienos didžiausių mūsų gerbėjų. Šis pavyzdys parodė, kad vykdant veiklą gali būti atsakingas už tai, ką darai. Todėl ir organizuojame turus su vedliu, taip galime užtikrinti, kad viskas vyksta tvarkingai ir saugoma gamtą.

Ar šis darbas turi sezoninių iššūkių?

Tomas: Taip, sezoniškumas jaučiamas. Vasarą klientų daugiau, tačiau ši žiema buvo puiki, daug sniego ir gražus oras. Gruodis buvo ramiausias mėnuo, o nuo sausio vėl padaugėjo užklausų. Tai daugiau savaitgalio verslas, nes darbo dienomis užsakymų pasitaiko retai.

Asmeninio archyvo nuotr.

Ar planuojate plėsti veiklą ateityje?

Tomas: Taip, neseniai atidariau naują automobilių servisą „Tobilis“, kuris yra pačiame mieste už „Iki“ parduotuvės. Servise remontuoju automobilių važiuokles, atlieku tepalų keitimą ir kitus smulkius darbus. Turiu patirties šioje srityje, taip pat bendradarbiaujame su elektriku, jei tokių paslaugų reikėtu. Pastebėjau, kad Molėtuose yra didelės eilės autoservisuose, o kartais trūksta ir malonaus bendravimo. Todėl mano tikslas toks: servisas, kuriame klientai jaučiasi gerbiami ir gali pasitikėti automobilio meistru. Taip pat čia perkelsiu ir keturračius, kad būtų patogiau klientams ir man pačiam.

Kaip manote, ar sunku kurti verslą Molėtuose? Su kokiais iššūkiais susidūrėte?

Mingailė: Jei gera čia gyventi, gera ir kurti. Mūsų šeimos kredo yra: „Leiskit sau skristi ir neklausykit tų, kurie neturi sparnų.“ Šia mintimi stengiamės vadovautis kurdami, gyvendami čia ir auklėdami savo dukrą. Šis šūkis yra mūsų, kartais jį panaudojame ir savo veiklos komunikacijoje, nes jis atspindi mūsų gyvenimo būdą ir vertybes.

Tomas: Verslą kurti visur yra sunku, nesvarbu, ar tai būtų Molėtai, ar didelis miestas. Didžiausias iššūkis – „perlipti per save“, nes visada yra rizika: ar pasiseks verslas, ar tai bus paklausu.

Mingailė: Esu susidūrusi ir su sudėtingomis situacijomis dirbant su kolegomis, kartais jausdavau spaudimą, buvo minčių net keisti profesiją. Tačiau išmokau atsilaikyti, nors būdavo ir sunkių momentų. Labai svarbus artimųjų palaikymas, jis padeda nepasiduoti. Taip pat didelę pagalbą suteikė Molėtų rajono savivaldybė, pasinaudojome jų teikiama parama, kuri ypač svarbi verslo pradžioje.

Turime šūkį „Molėtai – čia viskas tikra“. Ar pritariate šiems žodžiams ir kodėl?

Tomas: Taip, visiškai pritariame šiam šūkiui. Molėtai - vieta, kur viskas yra tikra: žmonės, gamta, bendravimas.