Laumaris Dubingiai: gamtą reikia saugoti, tai dovana

 

Trisdešimt ketvirtasis Molėtų turizmo ir verslo informacijos centro „Tikros istorijos“ pasakojimas.

 

Laura ir Marius gyvena Dubingiuose, kur tyvuliuoja ilgiausias Lietuvos ežeras - Asveja. Būtent Asvejos ežero grožiu ir paslaptimis šeima nori pasidalinti su kitais, plaukiant nauju dviaukščiu laivu – „Laumaris Dubingiai“. Laivo šeimininkų tikslas - parodyti gamtą, puoselėti jos išsaugojimo būtinybę, plaukiant laivu leisti patirti kas vyksta aplinkui bundant pavasariui, vasarą mėgaujantis supančia žaluma ir vandens malonumais, o rudenį skaičiuojant besispalvinančius medžių lapus.

 

Visada prie vandens

„Laumaris Dubingiai“ yra šeimos projektas, kurį dar šiemet spėjo įgyvendinti Laura ir Marius. Įsigytas laivas buvo perprojektuotas taip, kad būtų patogu ir turistams, ir patiems laivo šeimininkams. „Mes esame žmonės, kurie mėgstame gamtą, mėgstame stovyklauti, būti šalia vandens,“ – su šypsena pasakoja Dubingiuose visiems gerai pažįstama gidė ir edukatorė Laura Leškevičiūtė, pabrėždama, kad nuostabios gamtos vaizdas plaukiant vandeniu žavi dar labiau, o tai ir paskatino sukurti naują paslaugą Molėtų rajone. Žvejyba yra šeimos pomėgis, dėl kurio Laura ir Marius buvo išnaršę, atrodo, kiekvieną Asvejos ežero kampelį. „Kaip ežeras be laivo,“ – sako Marius, pritardamas Laurai, kad jie privalo kasdien matomą grožį parodyti ir kitiems. Parodyti beveik visais metų laikais, nes laivas sukonstruotas taip, kad galima būtų plaukti kol nėra ledo.

 

Laivo šeimininkai Laura ir Marius

 

Nesudėtingi didelio mastelio darbai

Marius Navickas pasakoja, kad mintį turėti savo laivą gvildeno jau seniai. Laivo projektavimas užtruko - teko apgalvoti detales iki menkiausios smulkmenos, o pliaukiojant su kitais pramoginiais laivais atsirinkti, ką reikėtų savajame daryti kitaip. „Iš karto žinojau, kad reikalinga apsauga nuo meteorologinių sąlygų, geras matomumas ir komfortas žmonėms. Įsigytą laivą rekonstravome taip, kad kiekvienas daiktas turėtų savo funkciją,“ – detalizuoja laivo šeimininkas. Didžiausias iššūkis buvo patogiai sutalpinti dvylika žmonių. Bemiegių naktų taip pat pareikalavo svorio paskirstymo klausimas, nes būtent nuo to priklausė laivas galės plaukti ar ne. Taupant daiktų svorį laive, idėjos autoriui teko pačiam gaminti tam tikras detales, nepaisant to, kad ir tinkamų medžiagų surasti Lietuvoje buvo nelengva. Galiausiai ir dirbtuves, kuriose buvo statomas laivas, teko modifikuoti laivo išgabenimui, bet viską įveikus - rugpjūčio antroje pusėje laivas pagaliau pasiekė ežerą.

Laivo kapitonas pasakoja, kad norint pabaigti vieną projektą, teko padaryti kitą - buvo pagamintas specialus tralas laivo transportavimui, o pats gabenimas irgi pareikalavo streso: „Vežėme pirmą kartą, tad buvo didžiulė rizika vien kieme jį saugiai užkrauti ir paruošti transportavimui. Kėlėmės anksti ryte, kad nedarytume kamščių ant kelio. 3 valandą ryto išvažiavome, o tik 5 valandą buvome vietoje, nors nuo mūsų namų iki nuleidimo vietos prie tilto yra tik kilometras, bet laivą vežėme aplink, per Bijutiškį, tad važiavome 15-os kilometrų atstumą.“

 

Laivas "Laumaris Dubingiai" 

 

Kiekvieną kartą – nauji atradimai

Anot Lauros, turėdami tokią gamtą šalia - kartais neįvertiname jos išteklių. „Mes norime žmonėms parodyti Asvejos ežero grožį. Kaip daugelis žinome, Asvejos ežeras garsėja savo ilgiu ir siekia apie 30 kilometrų, be to, šis ežeras yra dubaklonių kilmės ežerų etalonas, vienas giliausių bei didžiausių,“ – švytinčiomis akimis pasakoja laivo šeimininkė, tęsdama toliau, - „Paskutinis tirpęs ledynas suformavo unikalų gamtos kraštovaizdį su tyvuliuojančiu ežeru, kuris labiau primeną upę. Yra susiformavę nuostabaus grožio šlaitai, viename iš jų įrengtas Liudgardo pažintinis takas su retu gamtos reiškiniu - sufoziniu cirku, kuris šiek tiek matomas plaukiant laivu.“

„Laumaris Dubingiai“ turi saugomų teritorijų produkto ženklą, kurį speciali komisija suteikia išskirtiniams vietovės produktams ar paslaugoms. Tokie produktai ar paslaugos ne tik saugo vietos gamtą, bet ir puoselėja kultūrą, tad suteiktas ženklas puikiai atitinka siūlomą paslaugą, nes išskirtinių vietų maršrute ir negirdėtų istorijų - tiesiog gausybė. Plaukimo metu, besimėgaujant girdimu vandens čiurlenimu ar klausant įdomių gidės pasakojimų, galima pamatyti kormoranus, kurie čia sustoja tik pailsėti, mat šis ežeras jiems nėra tinkamas maitintis, jis per gilus. Vidury ežero yra Vainikų sala su Jonėnų piliakalniu, kita salelė vandenyje savyje turi mažą lobį – ežeriuką. Kaip pasakoja paslaugos kūrėjai, kiekvieną kartą plaukdamas Asvejos ežeru gali atrasti vis kažką naujo. Viena laivo kapitono staigmenų – rudeniop, nusekus vandeniui, galimybė išlipti ir pasivaikščioti viduryje ežero esančioje nendidukėje seklumoje, kuri apsupta 12 metrų gelmės. Taip pat atradimas - etnografinis kaimelis, o šalia jo - net 3 rajonų sankirta. Vienoje pusėje yra Molėtų, kitoje Vilniaus, o trečioje Švenčionių rajonų riba. Prie šio kaimelio yra bene siauriausia ežero vieta, kurioje likę senojo medinio tilto poliai. Būtent čia ankščiau buvo tiltas, kad gyventojai galėtų nuvykti į Vilnių, tai buvo artimiausias kelias.

 

Vaizdai, matomi plaukiant laivu

 

Dubingiai turi beveik viską

Laura įsitikinusi, kad Dubingiuose slypi daugiausia Molėtų rajono gamtos turto, todėl džiaugiasi, kad jų laivas būtent čia. Moteris teigia, kad šiame krašte turistas dabar gali rasti viską: „Yra kavinė, Asvejos regioninio parko lankytojų centras su ekspozicija dvejuose aukštuose, piliavietė su likusiais Radvilų rūmų fragmentais, Dubingių žirgynas, bažnyčia, kurioje vyksta festivaliai, taip pat įrengtos stovyklavietės, dabar ir laivas atsiradęs, ko reikia dar?“

Laivo šeimininkus džiugina tai, kad molėtiškiai ir rajono gyventojai vieni pirmųjų spėjo paplaukioti laivu „Laumaris Dubingiai“, taip pat svečiai iš kitų miestų gausiai užpildo plaukimo grafikus, tad ir pasibaigus vasaros sezonui laivas susilaukia didžiulio susidomėjimo. „Neabejoju, kad visiems neįtiksime, bet kam patinka - tas tikrai sugrįš. Su meškerėmis ar be, mes visada labai lauksime ir stengsimės kiekvieną kartą kažkuo nustebinti,“ – su šypsena šiltą pokalbį baigia moteris, kviesdama dar šiemet pamatyti rudeninę gamtą iš vandens, o jei ir nepavyks, Laura prižada - kelionės bus tęsiamos kitąmet, kai tik nutirps ledas.

 

2023-10-20