Kelias į grožio pasaulį: nuo teisės studijų iki kosmetologijos kabineto

 

Romantė Paškevičienė – kosmetologė, išbandžiusi įvairias patirtis: teisės studijos Lietuvoje, darbo metai Norvegijoje ir pagaliau grožio sritis, kur džiaugiasi atradusi save ir galinti dirbti jai patinkantį darbą.

 

Esate kilusi iš Utenos. Kaip nusprendėte kurti gyvenimą Molėtuose?

Taip, mano gimtasis miestas Utena, nemažai metų praleidau gyvendama Norvegijoje, tačiau po ilgo laiko užsienyje nusprendžiau grįžti į Uteną, o į Molėtus mane atvedė meilė, čia sutikau savo  vyrą.  Jau trečius metus gyvenu Molėtuose ir džiaugiuosi šiuo pasirinkimu.

 

Kaip prasidėjo Jūsų kelias į kosmetologiją? Kokia buvo profesinė pradžia?

Mano kelias į kosmetologiją buvo ilgas, baigusi teisės studijas išvykau dirbti į Norvegiją, šioje šalyje dirbau įvairius darbus. Deja, gyvenimas susiklostė taip, kad patyriau stuburo traumą, kuri iš esmės pakeitė mano ateities planus. Gavusi ilgalaikį nedarbingumą, o jis truko beveik metus, turėjau nuspręsti, kuo galėčiau užsiimti toliau, kad gyvenčiau ir išgyvenčiau užsienyje, žinodama, kad sunkių fizinių darbų dirbti jau nebegalėsiu.

Tada pradėjau galvoti, kas man patinka, kur galėčiau realizuoti save. Suvokiau, kad visada domėjausi grožio procedūromis – mėgau ne tik rūpintis savimi, bet ir draugėmis. Grįžau į Lietuvą, pabaigiau „Femina Bona“ mokymus, kurie truko apie pusę metų. Tai buvo labai intensyvus laikotarpis, kasdien atliekamos praktinės procedūros ir teorijos pamokos. Po šių mokymų baigiau kosmetologijos studijas ir tapau profesionale kosmetologe. Jau skaičiuoju dešimtus metus šioje srityje.

Po „Femina Bona“ mokymų grįžau į Norvegiją ir pradėjau savo veiklą – įsirengiau kosmetologijos kabinetą namuose. Kadangi reikėjo mokėti norvegų kalbą, pradėjau lankyti kalbos kursus kartu su kitais emigrantais. Buvo labai įdomu susipažinti su skirtingais žmonėmis ir išgirsti jų gyvenimo istorijas. Po kurio laiko pažįstamas pasiūlė darbą jo grožio salone, pradėjau daryti manikiūrus, toliau tobulindama savo įgūdžius ir norvegų kalbos žinias. Atvykstančioms klientėms paminėdavau, kad atlieku veido, kūno procedūras, depiliacijas, makiažus. Laikui bėgant, man pavyko susiburti lojalių klientų ratą, jie atvykdavo į mano namus, tačiau kaimynams nepatiko per didelis srautas žmonių, todėl pasiūlė paieškoti atskirų patalpų mieste.

Pradėjau salono paieškas, vaikščiojau po grožio salonus, prisistatinėdavau, kas esu ir ką darau, bet paprasta nebuvo, nes gyvenau šiaurės Norvegijoje, kur žmonės santūresni, o emigrantei įsitvirtinti dar sunkiau. Vis dėl to man pasisekė, užėjus į vieną iš salonų, kuriame dirbo du kirpėjai, tėvas su sūnumi, pasiūlė nuomotis kabinetą jų salone. Jie pakvietė vietinio laikraščio žurnalistą, daviau interviu, prifotografavo nuotraukų. Nors tuo metu klientų jau turėjau pakankamai, tačiau mane priėmę žmonės buvo labai geranoriški ir norėjo padėti.

Norvegijoje dirbau ketverius metus, bet namų ilgesys ir noras būti šalia artimųjų nugalėjo, nusprendžiau grįžti į Lietuvą. Galvojau, jei ne dabar, tai kada? Juk į Norvegiją visada galėsiu sugrįžti, jei reikės.

Grįžusi išsinuomojau kabinetą ir pradėjau savo veiklą Utenoje, bet netrukus prasidėjo karantinas ir veikla sustojo, jau buvau spėjusi suburti klientų ratą, švelnėjant karantino apribojimams veikla po truputį iš naujo įsibėgėjo.

 

 

Molėtai – nedidelis miestelis, kuriame panašios procedūros atliekamos ne vienoje vietoje. Ar buvo sunku įsitvirtinti Molėtuose? Kokius pliusus ir minusus matote?

Įsikurti ir atsidaryti grožio saloną Molėtuose paskatino mano vyras, patalpos jau buvo, todėl nereikėjo papildomai jų ieškoti. Taip pat patiko mintis, kad nebereikės važinėti į kitą miestą darbuotis. Taip nusprendžiau pabandyti atsidaryti kosmetologijos kabinetą Molėtuose, tačiau dar važinėju į Uteną, nes gaila palikti savo nuolatines klientes. Tad šiuo metu viena koja esu Molėtuose, kita koja – Utenoje, bet rudenį planuoju daugiau laiko skirti darbui Molėtuose, nuolatinės kelionės vargina, reikia vežtis ne tik aparatūrą, bet ir kitus darbo reikmenis.

Šiuo metu didžiąją dalį darbo laiko praleidžiu Utenoje, o Molėtuose dirbu pirmadieniais ir šeštadieniais, bet dažnai prisitaikau prie klienčių poreikių ir dirbu vakarais, kad galėčiau joms atlikti procedūras.

Įsikurti Molėtuose sunku nebuvo, tai ne pirmas kartas, kai reikia pradėti veiklą iš naujo. Esu dirbusi įvairiose vietose, todėl patirties netrūksta, veiklą vykdyti pradėjau gana greitai ir sklandžiai. Žmonės patys atsirenka, kas jiems patinka - vieniems svarbu asmenybė, kitiems – profesionalumas, procedūrų stilius ar kitos detalės.

Kadangi patalpas jau turėjau, man asmeniškai minusų nėra. Priešingai, mažame mieste klientūrą suburti pavyko gana greitai. Kita vertus, esu iš kito miesto, todėl nei aš pažinojau vietinių žmonių, nei jie manęs, o tai, pasirodo, yra privalumas, nes veidas žmonėms yra gana intymi sritis, todėl ne kiekvienas gali atsipalaiduoti prieš pažįstamą žmogų.

 

Kaip klientai Jus atranda? Kaip skleidžiate žinią apie save?

Didžiausią vaidmenį čia atlieka rekomendacijos – žinia sklinda „iš lūpų į lūpas“, žinoma, labai padeda ir socialiniai tinklai. Esu susikūrusi paskyrą, per kurią klientai mane atranda facebook - Kosmetologė Romantė. Vis dėlto didžioji dalis klienčių atkeliauja pas mane buvusių žmonių rekomendacijų dėka. Daug lemia ir geri klientų atsiliepimai apie teikiamas paslaugas ir atliktas grožio procedūras.

Kartais žinia sklinda netikėčiausiais būdais, pavyzdžiui, nuvedus vaiką į darželį, mamos pradeda klausinėti, sužinojusios, kad jų kolegė ar draugė lankosi pas mane. Taip klientų ratas pamažu vis plečiasi. Be to, dalis klienčių atvyksta ir iš Utenos. Šiuo metu registracija vyksta gana tolygiai, pradžioje, kai tik pradėjau dirbti, buvo didelis susidomėjimas, gaudavau daug užklausų dėl laisvų laikų.

 

Ar yra skirtumų, lyginant Molėtų ir Utenos klientus?

Kalbėdama su kolegėmis, kurios dirba Vilniuje ir Kaune, suprantu, kokios nuostabios yra mano klientės. Jos visos labai draugiškos, paprastos ir šiltos, nėra jokių sudėtingų niuansų ar nemalonių nutikimų. Ir Utenoje, ir Molėtuose žmonės labai šilti ir malonūs.

Mano klientės atkeliauja ne tik iš Molėtų ar Utenos, turiu ir iš Kupiškio, Rokiškio, Zarasų. Joms nėra jokių sunkumų atvykti, klientės iš Anykščių abejoja, kur užsirašyti: Molėtuose ar Utenoje.

Taip pat Molėtuose apsilanko klientai, kurie nėra vietiniai – ypač vasaros metu. Daugelis atvažiuoja į sodybas pagyventi ir nori užsiregistruoti veido procedūroms, o tokių žmonių tikrai yra  nemažai.

Kalbant apie klientų amžių, jis svyruoja nuo 10 iki 75 metų. Jauniausia mano klientė buvo vos 8 metų. Vyresnio amžiaus moterys dažnai gauna dovanų kuponus ir ateina pasilepinti, tačiau turiu ir pastovių vyresnių klientų. O vaikų vis daugėja, dabar jau sulaukiu klientų nuo 10 metų. Mamos atveda vaikus, kad jie išmoktų rūpintis savo veido oda ir įsivestų veido priežiūros rutiną, kuri yra būtina kiekvienam. Su mažaisiais klientais nuolat kalbu ir aiškinu, kodėl veido odos priežiūra yra tokia svarbi, nes vaikai atsiradusius spuogus dažnai "drasko ir krapšto", o tai gali palikti randų.

 

 

Kokia Jūsų verslo ateities perspektyva?

Idėjų turiu nemažai, tačiau esu tas žmogus, kuris nesidalija savo planais, kol jų neįgyvendina. Kitaip gali nutikti taip, kad galiu nepasiekti užsibrėžtų tikslų,  todėl paliksiu tai kaip intriguojančią paslaptį. Rudenį atnaujinsiu kabinetą, įsigysiu naujos profesionalios įrangos, bus pristatomos naujos procedūros ne tik veidui, bet ir kūnui.

 

Turime šūkį „Molėtai – čia viskas tikra“. Ar pritariate šiems žodžiams ir kodėl?

Tikrai pritariu, nes žmonės čia šilti, tikri ir nuoširdūs. Molėtai – mažas miestas, apsuptas gamtos, o laikas čia tarsi sulėtėjęs. Galime mėgautis ramybe, kurios dažnai trūksta didmiestyje. Šis pasakymas tikrai tinka šiam miestui. Iš pradžių dvejojau dėl kraustymosi čia, nes persikelti iš Utenos į mažesnį miestą atrodė didelis žingsnis, tačiau dabar labai džiaugiuosi šiuo pasirinkimu.