Tauragnų žydų senosios kapinės

Tauragnų žydų senosios kapinės

Šalia kelio Tauragnai-Kuktiškės įsikūręs Avižieniškio kaimas. Šiaurės vakarų pusėje atsišakoja
keliukas link Tauragnų žydų senųjų kapinių. Pavažiavus Tauragnų miško keliuku dešinėje
pusėje - kapinių teritorija. Ji aptverta žema akmens mūro tvora apaugusia samanomis.
Daugiausiai paminklų kapinių vakarinėje dalyje. Dauguma jų nuvirtę, suskaldyti, susmegę į
žemę ar tiesiog likę tik jų fragmentai. Kapinėse žemės paviršius nelygus, auga žolė. Iš visų
pusių žydų senąsias kapines supa miškas, tik šiaurinėje pusėje - šlaitas, kuris pasibaigia Labės
ežero pakrante.
Žydai laidotuves stengdavosi surengti mirties dieną arba bent jau kitą dieną. Jei tai šeštadienis -
negalima atlikti daugelio su laidojimu susijusių darbų. Į kapines mirusįjį veždavo medinėje
dėžėje. Laidojo be karsto. Praėjus trisdešimčiai dienų po mirties buvo rengiama atminimo
ceremonija prie kapo. Po to statė antkapį – macevą.
Tauragnų žydų senosiose kapinėse vyrauja granitiniai antkapiniai paminklai su iškaltais įrašais
hebrajų rašmenimis. Tai vardai, tėvų vardai, mirimo data pagal žydų kalendorių. Paminklo
apačioje iškaltos penkios raidės hebrajų kalba, kurios žymi žodžius iš Biblijos: “Tebūnie jo (jos)
siela įrišta į gyvybės mazgą”. Šiose kapinėse galima rasti kohenų (šventikų) paminklinius
akmenis. Juos žymi simboliai: šalia esantys du delnai, pasvirę vienas į kitą ir tarpas tarp
suglaustų pirštų – mažojo su bevardžiu ir smiliaus su didžiuoju. Kohenai – žydų pranašo Mozės
brolio Aarono palikuonys.
Aplankius kapą įprasta ant jo padėti akmenėlį. Paprotys kilęs iš tų laikų, kai kapo vietą
žymėdavo tik akmenų krūva.