Struvės geodezinio lanko taškas (Majoko kalnas)

Struvės geodezinio lanko taškas (Majoko kalnas)

Audio gidas

0:00
0:00

Geodezinio lanko sudarymas – tai vienas iš didžiausių XIX a. pirmosios pusės bandymų ištirti ir nustatyti Žemės dydį bei formą. Tartu universiteto profesorius, astronomas Frydrichas Georgas Vilhelmas Struvė sukūrė metodiką, skirtą žemės dienovidinio – pusapskritimio, jungiančio žemės šiaurinį ir pietinį polius, – lankui išmatuoti. Jis sudarė trianguliacijos (trikampių) grandinę, kurią sudaro 259 trikampiai su specialiais ženklais įtvirtintomis viršūnėmis. Dienovidinio lankas tęsėsi nuo Dunojaus upės per Juodąją jūrą iki Fugleneso Arkties vandenyno pakrantės. Lankas kerta dabartines valstybes kaip Norvegiją, Švediją, Suomiją, Estiją, Latviją, Lietuvą, Baltarusiją,  Ukrainą ir Moldovą.

XIX a. tai buvo tiksliausiai išmatuotas ir ilgiausias dienovidinio lankas. Jo matavimo rezultatais dar šimtmetį naudotasi skaičiuojant ir tikslinant Žemės elipsoido – ne visiškai taisyklingos formos rutulio – parametrus. Remdamasis šiuo F. G. W. Struvės darbu, 1888 m. Žemės dienovidinio ilgį apskaičiavo geodezininkas A. Bonsdorfas.

Šiuo metu dešimt Europos valstybių saugo 34 skirtingai pažymėtus Struvės geodezinio lanko taškus, trys iš jų yra Lietuvos teritorijoje – Meškonių, Paliepukų ir Gireišių kaimuose. Struvės geodezinis lankas yra viena iš keturių pasaulinės reikšmės vertybių Lietuvoje – 2005 m. jis buvo įtrauktas į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą.

Molėtų rajone ant Majoko kalno stovėjo bokštas, Struvės geodezinio lanko dalis, pagal kurį buvo matuojamas jūros lygis.

Majoko kalnas (55.316523, 25.469802) (Žiūrėti žemėlapyje)