Teatro laboratorija ,,Atviras ratas“ ,,BRANGIOJI MOKYTOJA“

Teatro laboratorija ,,Atviras ratas“ ,,BRANGIOJI MOKYTOJA“

BRANGIOJI MOKYTOJA (n16)

Vienos dalies spektaklis.
Pagal L. Razumovskajos ir to paties pavadinimo
pjesę.

Bilietų kaina 8 Eur.

„Brangioji mokytoja“ – virš laiko ir erdvės pakibęs santykių veidrodis, atspindintis skaudžiai trapų ir šiek tiek pavojingą mokytojos ir jos mokinių bendravimą, pamažu virstantį nevaldomu mokinių manipuliavimu ir žiauriu psichologiniu teroru. Kaip toli galima eiti, kovojant dėl šviesios ateities, ir ant kortos statant žmogiškąsias vertybes? Ar tikslas visada pateisina priemones? Ką slepia drama, pulsuojanti jaunatvišku „dabar ir niekada, viską arba nieko“ ir ar galima joje ieškoti kaltų?

„Prieš spektaklį baiminausi, kad pjesė gal bus senstelėjusi, o „tarybinės mokyklos“ realijos – neaktualios. Nieko panašaus. Jaunuolių godumas ir plėšrumas, siekiant „geresnio gyvenimo“, lyderių reikšmė ir įtaka žmonių protams, manipuliacijos mechanizmai, principas „tikslas pateisina priemones“ (prisiminkime rinkimus, o ir kasdienį verslo gyvenimą, įvairių konkurencijų sukeliamas įtampas, klampius darbo santykius…) niekur nedingo. Anot pasakymo, „ta pati panelė, tik kita suknelė“…

Spektaklio „Brangioji mokytoja“ režisierė ir pedagogė Ieva Stundžytė „neutralizavo“ laiko bei vietos žymes, veikėjų tautinius bruožus – sovietmečio ženklais ir nacionaliniais bruožais nežaidžiama. <…> Spektakliu nesiekiama šokiruoti ir provokuoti žiūrovų, nors pastarojo meto scenos meno viešųjų ryšių kampanijos šiuos tikslus iškelia kaip prioritetinius, vertybinius.

Scenovaizdis – minimalistinis. Vaidintojų amžiaus skirtumas išoriškai nėra ryškus, tad mokytoja moksleiviams – it vyresnioji sesuo, užsitempusi laisvo silueto pilkšvą megztinį. Jaunuolių agresijos metu mokytojai kyla net seksualinės prievartos grėsmė (vaikinai įvertina ir tokią galimybę)…Moksleivių grupės lyderis Volodia – gudrus ir valingas cinikas, savimyla, intelektualaus veido manipuliatorius, turintis aktoriaus galių, kuris ateityje gali atsidurti valdžios struktūrose (ir kodėl analogija su seimu niekaip neišeina iš galvos?..). Volodios „publika“, parankiniai – negudraus mąstymo, hormonų kamuojamas raumenų kalnas Paša, vaikiškai atlapos širdies, pradedantysis girtuoklėlis silpnavalis Vitia ir dailių drabužėlių mėgėja, sukta mergužėlė Lialia.

Psichologinis mokytojos teroras plėtojamas sparčiai, temperamentingai, priemonės vis stiprėja – į laikrodžius dairytis publikai nėra kada. V. Šumilovaitė šauniai atskleidžia Jelenos Sergejevnos reakcijų į jaunuolių išpuolį procesą: iš pradžių ji netiki, kad moksleiviai nejuokauja; po to mėgina apeliuoti į jų sąmoningumą ir sąžinę; karštai gina savo idealistines vertybes, mokytojos garbę; sutrinka, kai šie imasi fizinių veiksmų – daro kratą, ieškodami rakto; pasibaisi, kai ją verčia rinktis tarp pagalbos savo sergančiai mamai ir principų; ją apima panika, kai Volodia šantažuoja – prievartauja Lialią… Finale moksleivių šaunumas pamažu blėsta, kyla nejaukumo, gėdos jausmas. Jie suvokia, kad „išsivoliojo mėšle“ (tik Volodia situaciją vertina kaip „socialinį eksperimentą“).

Teatro Atviras ratas repertuare „Brangioji mokytoja“, regis, bus tas spektaklis, kuriuo jaunai publikai veidrodžio principu pasakoma ir nemalonių dalykų. Į teatro žaismingą flirtą ir jaukų pokalbį su bendraamžiais „įsiterpė“ kitokios stilistikos ir intonacijos vaidinimas. Įvairovė padeda teatrui nesustabarėti.“

Ištrauka iš Rido Viskausko straipsnio „Atviro rato spektaklyje – kritikos strėlės jaunai kartai“

- €
Lapkričio 11 d.